Haha :D Namie radau pamirštą kempinėlę, kuri apaugo Serratia marscescens bakterija - ta pačia, kuri nudažo vonioje užuolaidos apačią gelsvai, o gyvendama ant dantukų duoda jiems būdingą spalvą. Pamenu kempinėle buvau pavaliusi pieną su pridėtu simetikonu - tikriausiai tas derinys buvo puikus švediškas stalas šiai bacilai.
Šita šmikė taip pat yra viena dažniausių hospitalinių infekcijų sukėlėjų - kaip kad jai patiko šita porėta drėgna kempinėlė, taip jai gali patikti ir drėgni porėti nusilpusio žmogaus plaučiai, inkstai ar netgi žarnyno sienelė.
Jeigu nešiojate kontaktinius lęšius, tai šita bakterija tiesiog iš oro limpa prie jų ir sako "wheeee!!!", jai labai gerai tokios akytės - ir paviršius, ir drėgna, ir šilta, valgyti yra ką. Gerai maždaug iki tol, kol vakare lęšius išsiimate ir įdedate į lęšių skystį, nes jame būna konservantų, kurie jai ne kažką.
Reikės vėliau šiandien viską vonioje apiplauti su chloro turinčiu plovikliu - chloras vienas iš nedaugelio dalykų, kurių šita bakterija nemėgsta ir kuris slopina jos augimą. O man chloro kvapas patinka :v labai nostalgiškas.
Ji dar įdomi tuom, kad yra natūraliai atspari visai aibei antibiotikų ir, pasidalinusi plazmide su kitom bakterijom, gali ir jas išmokyti kariamoms priprasti. Nebūtinai dėl atsparumo antibiotikams kažkokioje vietoje kaltas būna ydingas jų vartojimas - kartais oranžinis kaltininkas sėdi tarp retai valomų vonios plytelių.
