Tas keistas nutikimas drakoniukui naktį

(Tuoj bus o nom nom nom riešutėliui)

Važiuojam su Tike traukiniu. Ji labai piktinasi, ir neveltui - jos miegamasis namukas į transportinį namelį netilpo, o kokios dėžutės slėptuvei neradau. Tai bent pridėjau daug plėšytų servetėlių ir dabar ji pakaitomis guli arba ant jų, arba po jomis.

Kol važiuojam dar baigiau skaityti Mark Haddon "The Curious Incident Of The Dog In The Night-time".

Visas pavadinimo raides parašiau angliškai, bo dabar labai tingiu galvoti, kurios ten pagal angliškas taisykles taip rašosi, o kurios ne. Šiandien buvau kažkodėl nusistačiusi žadintuvą ketvirtai ryto, bet kai prisižadinau niekaip negalėjau prisiminti ką norėjau veikti, tai dvi valandas žaidžiau Candy Crushą ir mąsčiau apie įvairias antinksčių patologijas.

Knygą nusipirkau Palangos turguje - ten yra sendaikčiais ir iš Britijos atvežtais šūdais vertingomis, bet jau naudotomis prekėmis prekiaujantys asmenys. Tai va, nusipirkau šitą knygą, kokį tai pornografinį romaną ir tekstų rinkinį skirtą besimokantiems rašyti grožinius kūrinius, o už viską sumokėjau 20LT, arba, Palangos valiuta, 4 vafliais "su viskuo", kas dar atitinka 8 rūkytus bučiokus (čia tokios žuvytės, kurias visi ten gaudo ir rūko, o tada parduoda turistams. Bučiokai primena ešerius ant steroidų.)

Nors ant knygų kampuose nenutrinti užrašai pieštuku leidžia įtarti, kad kažkada visas šitas gėris būtų atsiėjęs ~1 svarą ir tikriausiai dar mažiau atsiėjo tam žmogui iš kurio knygas pirkau.

Nu bet tai pervežimas.

Prekyba.

etc.

Tekstų rinkinį priglobė mano antra pusė, aš puoliau skaityti šitą, o dulkinimosi romanas kolei kas dulka po visokiais medicinos studentų mėgstamais lapeliais (užvakar vos nepadegiau namų fentanilio informaciniu lapeliu, bet niekam nesakykite ir geriau nemėginkite įsivaizduoti jo užsidegimo būdų).

Šią M.H. "T.C.I.O.T.D.I.T.N-T" puoliau, bo kambariokė (ji nusipirko švediškai Harį Poterį*) sakė, kad čia labai populiari knyga. Prisiminiau ją ir iš vienų pratybų, kur visi linksėjo, kad šitą knygą būtinai turi perskaityti, jeigu nori suprasti kas yra Aspergerio sindromas ir autizmas.

Tada aš labai klausinėjau tai apie ką ta knyga, klausdavau ar man patiks, kas sukeldavo jiems kokius tai siaubingus kosulius ir ūmią klaustrafobiją, taigi galvojau, kad knygoje yra kažkas labai siaubingo.

Gal ji apie žmogų, kuris turi Aspergerio sindromą, bet jam diagnozuojama šizofrenija ir apie jo pastangas apginti savo kritiškumą ir laisvę? 

O gal ji apie begalinį vienišumo jausmą ir didelį norą grįžti namo, į savo laiką ir savo planetą? O gal kažkas dar labiau šokiruojančio?

Tai va - čia knyga apie penkiolikmetį vaikinuką, kuriam nepatinka, kai jį čiupina, ir apie jo bandymą išspręsti šuns nužudymą, bei prie ko priveda visokie socialiniai žaidimukai.

Viskas parašyta pirmu asmeniu. Daugiau nežinau ką pridurti.

Tai išrašiau dvi pastraipas iš 199 skyriaus:

"And, for example, some people say how can an eye happen by accident? Because an eye has to evolve from something else very like an eye and it doesn't just happen because of a genetic mistake, and what is the use of half an eye? But half an eye is very useful because half an eye means that an animal can see half of an animal that wants to eat it and get out of the way, and it will eat the animal that only has a third of an eye or 49% of an eye instead because it hasn't got out of the way quick enough, and the animal that is eaten won't have babies because it is dead.

And people who believe in God think God has put human beings on the earth because they think human beings are the best animal, but buman beings are just ant animal and they will evolve into another animal, and that animal will be cleverer and it will put human beings into a zoo, like we put chimpanzees and gorillas into a zoo. Or human beings will all catch a disease and die out or they will make too much pollution and kill themselves, and then there will only be insects in the world and they will be the best animal."

Ir jas pamėginau išversti:

"Ir, pavyzdžiui, kai kurie žmonės klausia kaip akis galėjo išsivystyti atsitiktinai? Nes akis turėtų išsivystyti tik iš kažko labai panašaus į akį, o ne iš atsitiktinės genetinės mutacijos. Kokia tada būtų nauda iš tos pusiau akies? Tačiau pusiau akis yra labai naudinga - ją turinti gyvūnas gali pamatyti jį norinčio suėsti gyvūno pusę ir pasprukti, o pats tada suėsti jau nuo jo nespėjantį pasprukti gyvūną turintį tik trečdalį ar 49% akies. Suėsti gyvūnai neturėtų vaikučių, nes būtų negyvi.

Ir žmonės, kurie tiki Dievu, galvodamai, kad tai Dievas patalpino žmones ant žemės, tiki todėl, nes galvoja, kad žmogus yra geriausias gyvūnas. Bet žmogus yra toks pats gyvūnas kaip ir kiti. Jis evoliucionuos į kitą gyvūną, ir tas bus protingesnis, patalpins žmones į zoologijos sodus, kaip kad mes ten patalpiname šimpanzes ir gorilas. Arba žmonės išmirs nuo užkrečiamos ligos, arba žus nuo savo sukurto aplinkos užterštumo. Ir tada bus tik vabalai. Ir jie bus geriausi gyvūnai."

Jei turite šitą knyga lietuviškai, gaite nufotografuoti šios vietos lietuvišką versiją ir man atsiųsti (ar palikti nuorodą į nuotrauką komentaruose). Įdėsiu sulyginimui. 

* Mano antra pusė pagaliau sutiko perskaityti Harį Poterį. Labai džiaugiuosi, nes ji knygose įžvelgė tiesmukišką socialdemokratinių vertybių propagandą. Kas ta knyga ir yra. Dar joje yra burtinykų ir drakonų, bei vienas liesas vilkolakis, kurio visiems labai gaila.

Klaipėda - pirma diena - atvykimas

Štai mes ir Klaipėdoje! Planuojame vėliau padaryti atskirą blogą savo nuotykiams (tada į jį rašytų ir mano kambariokės), bet kolei kas namuose neturime internetų. Šį blogo įrašą rašau iš kavinės, kurioje pietauju.

Iš Vilniaus išvažiavome ankstyviausiu traukiniu - 6:45. Buvo dar tamsu ir praktiški visi traukinio keleiviai miegojo. 

(Vilniaus stoties traukinių modeliukų stende yra netgi girtuoklis Vasia)

(Traukinyje lagaminus reikia tampytis su savimi. Laimė galima juos užsikelti sau virš galvų... ir po to tikėtis, kad gal nenukris)

(Kambariokes lagaminas buvo papuoštas popierinę gėlyte. Gėlytė leisgyvė, bet Klaipėdą pasiekė >o>)

(Kaip be traukinio tirpios kavos?.. Ją apsipyliau tik vieną kartą. Skaičiau šio autoriaus kūrinius. Kelionė viso trunka 4h 50 min, tai galima daug perskaityti)

Pačioje Klaipėdoje daug šilčiau, nei Vilniuje. DAUG. Išlipus pirmi žodžiai buvo "Vasara!" :D Nusigauti į gyvenamąją vietą išsikvietėme taksi... į kurį visi netilpome, tai aš ir mano antra pusė ėjom pėsti (vasara gi). Mano ir vienos dviejų kambariokių antros pusės keliavo su mumimis padėti įsikurti. Vėliau grįžo į Vilnių.

O taksi dar prie progos paliko savo seną (ar atsarginę) padangą:

(Jei fotografuočiau geru fotiku, galėčiau nusiųsti kokiam "Literatūrai ir menui". Bet ne, negalėčiau. Praeitame numeryje ten kaip tik buvo labai neblogų nuotraukų padarytų mobiliuoju telefonu, tai anoks čia pasiteisinimas nemokėjimui fotografuoti :) ... )

Taksi už kėlionę paprašė tokios mažos sumos, kad viena iš kambariokių vėliau pasakė "man buvo gėda, kai pamačiau kainą". Ir davė praktiškai du kart tiek. Beje ir už vietą, kur gyvename, už dviejų kambarių butą su visais baldais, miesto centre, mokame už keturis mėnesius tiek, kiek už tokį butą džiaugtumeisi ir krykštautum radęs išsinuomuoti Vilniuje toli nuo centro. Vėliau mieste pažiūrėjau skelbimų, kad įsitikinčiau, jog čia nenuskilo mums vištos aklas grūdas - čia tikrai tokios kainos.

Galbūt vasarą atvirkščiai? :) Jūra visgi netoli.

(Žmogus čiuožinėja. Tolėliau - žvejai ant ledo.)

Pirmą dieną papietavome bare "Senamiestis". Valgėme jų firminius pirštelius. Porcija kainuoja 11 Lt, yra galimybė imti pusę. Kaip man pavalgyti tai pusės užteko.

Piršteliai turi kokį gazilioną kalorijų, milijardą gramų cholesterolio ir centnerį druskos. Bei žiupsnelį kmynų.

Jų esmė - fermentinis sūris pavoliotas į kiaušinį (spėju), tada į tešlą, ir iškeptas. Šalia patiekamia to daikto, kuris pas mus vadinasi "švelniuoju padažu". Bon appétit.

Visgi, kol mes bandėme sukimšti į pilvus bent po tris pirštelius, aplinkui sėdėję žmonės nuo jų pietūs tik pradėdavo. Turbūt tai dar vienas vietinis ypatumas, kaip kad paliekamos gatvėje padangos xD We have so much to learn about these people and their strange ways...

(Mano antra pusė aiškina, kad dar turėsiu keturis mėnesius fotografuoti viską iš eilės. Netiesa. Aš turėsiu keturis mėnesius fotografuoti viską padrikai)

(VEIDELIS)

(O NOM NOM NOM. Fone kambariokė.)

(nom nom... Po pirmo kasnio nebe taip įspūdinga xD)

Dar aplankėm vietinį Akropolį. Toks pats, kaip visi akropoliai. Prisipirkom visokių reikalingų ir nereikalingų šmutkių tolimesniam savo gerbūviui.

Įrašo pabaigai pasidžiaugsiu kokiu menu yra papuoštos mūsų gyvenamojo būsto sienos. Nuotraukos iš Robotų princesės, kurios globėja irgi atvyko į šį puikų miestą internatūrai.

(Robotų princesė, kaip ir aš, įvertino šį puikų būsto šeimininkų sprendimą pakeisti paveikslo reprodukciją vištų nuotrauka rėmelyje)

(Čia Robotų princesė džiaugiasi rankšluoščiu)

(Robotų princesė rymoja prie laiptinės langelio)

Robotų princesė turi net atskirą Instagram'ą savo nuotykiams.

Ir taip. Visas butas toks. Jame taip pat yra ir nuostabių knygų bibliotekėlė, kurią mes paskaitinėsime. Pradėsiu nuo Artūro Krigo "Vyras, moteris ir meilė" (ant viršelio dar net likusi kaian - 1Lt90ct. Geresnes vietas išrašysiu :D

Ryt tikiuosi vėl parašyti :>