Pamąstymas apie pilvo diegliukus

Šiandien mąsčiau apie kūdikių pilvo diegliukus. Su Lapinu pasidalinome įspūdžiais, kad atskirti dėl ko beibinos verkia yra visai nesunku. Instinktyviai kažkaip išsišifruoja, kad čia valgyt norisi, čia šlapia, o čia liūdna, ant rankų norisi. Dabar netgi atsirado toks "aš pasipiktinusi!", dažniausiai jeigu verkė dėl ko nors kito, paėmei ant rankų ir padėjai trumpam atgal (pvz.: kad pasiimtum nepasiekiamą buteliuką), tai šitas ir nutinka. Vėliau, pagal visokias raidos teorijas, beibinos turėtų suprasti, kad tai nebūtinai reiškia, kad valgyt negausi, tiesiog, kad gausi ne iš karto. Knygos rašo, kad šiuo metu beibinos turėtų verkti po 7-8 minutes per valandą (arba kelis kartus paroje ilgesniais tarpais) - čia sveiko ir patenkinto vaiko "norma". Aš paskčiavau, kad tas yra beveik trys valandos. Maniškės niekaip tiek neverkia, nebent kokia ypač nelaiminga diena pakliūtų. Palyginti vienerių metų vaikų "norma" yra 4-5 minutės valandai. Koreliacijos, kad tylenis naujagimis bus tylus ir vienerių metų nėra, kaip kad nėra ir, kad jei nuolat bliauna mažiukas, tai bliaus ir truputį didesnis.

Yra ir rėkimas, kai pučia pilvuką. Tada paglostom, palankstom kojas ir geriau. Galima į šiltą vonelę įdėti - man atrodo šitas veikia geriausiai, plius matosi, kai dujos išeina ir būna olololol :V Po to galima duoti kad ir to paties simetikono lašiukų - jis nemažina jau esančių dujų burbulų (t.y. jei jau skauda, nes dujos neišeina, tai jis nepadės joms išeiti labiau), bet neleidžia formuotis naujiems skaudiems burbulams didčkiams. Beibinoms pilvus pučia labai vadovėliškai - tik pavakare ir pirmoje nakties pusėje, kai pagal vaikų neurologus vaikų nervinė sistema yra labiausiai pavargusi, įskaitant ir žarnyno. Žarnynas turi labai įspūdingą nervyną, kuris reguliuoja kokiu greičiu, smarkumu ir į kurią pusę savyje viską stumti. Taip pat panašu, kad jis turi atskirą telefono liniją su galvos smegenų emocijų centrais ir galima jausti neapibrėžtą liūdesį ar nerimą, ar iš viso sunkiai apibrėžiamą "šeštą jausmą" dėl to, kad prisigėriai per daug kokio nors pepsiaus. 

O vat yra ir toks dalykas, kaip diegliukai (dar vadinami naujagimių colica (suaugusių kitas dalykas))- jų metu kūdikiai verkia visiškai kitaip, būna raudoni, suspaudžia rankas į kumščius, o kojas bando pritraukti prie savęs. Pilvas paprastai irgi būna kietas kietas, nors taip retai kada būna dėl dujų susikaupimo, o dažniau dėl raumenų įsitempino. Dažniausiai diegliai, jei iš viso būna, nes jie nėra tokie dažni, tai ištinka tarp 6 ir 14 savaičių (kai kuriais išskirtiniais atvejais gali tęstis ir mėnesiais). Niekas tiksliai nežino kodėl jie darosi ir kas tai tiksliai yra, bet viena iš teorijų yra, kad kaip tik tuo metu prasideda sąmoninga vokalizacija, t.y. vaiko skleidžiamus garsus imasi valdyti nebe smegenų kamienas, o smegenų žievė. Geriausias būnas greičiau išaugti iš diegliukų yra greičiau gudrėti. 

Įsivaizduokite - kvėpaimo darbe buvo vienas viršinykas, o dabar atėjo kažkoks jaunas hipsteris ir kažką visiems aiškina, sako GREIČIAU GERIAU DAUGIAU, visus spardo, o senas niekur nedingsta ir nedings, jis vis tiek turės itin svarbias, kad ir tylias pareigas. Ir, kai jie abu nesusišneka, tai išeina gilus kvėpavimas, koks būtų prieš tai padusus ar nežmoniškai išsigandus + rėkimas max galingumu. Nenuostabu, kad tėveliams nuo to gali važiuoti stogas, nes jų smegenys irgi iš karto gauna du trigerius, kad vaikui kažkas negerai, labai labai labai negerai, nors realybėje, tai dalykas tiek pat pavojingas, kiek žagsulys (tačiau vaikui nuo to ne mažiau skausmingas). Išsekus kvėpavimo ar balso aparato raumenų energetinėm atsargom verkimo epizodas baigiasi, galima ir kažkaip vieną kurį smegenų centrą užimti stimuliacija, kad jis padarytų "OOOO SHINY" ir tada pamestų tą konfliktą su kitu. Pvz.: kad ir ta pati šilta vonelė, paguldymas neįprasta poza ir panašiai. Net vienos kurios raumenų grupės atpalaidavimas gali padėt, nes savotiškai "atrakina" užburtą ratą.

Veikia dauguma tų pačių dalykų, kaip ir prie pilvo pūtimo, tik dabar ramini ne žarnų, bet galvos smegenis, ne žarnų raumenis, bet kvėpavimo. Jeigu tėvai pastebi, kad kažkokie dalykai įveda į "diegliukus" tai gali jų išvengti - pvz.: pradėti tą patį simetikoną duoti vos ne profilaktiškai. 

Kiek sauskelnių per dieną reikia naujagimiui?

Paskutines kelias dienas klausinėjau ko netingėjau ir kas turėjo patirties apie vieną dalyką - kiek vienkartinių sauskelnių per dieną reikia vienam naujagimiui. Dar prie progos paskaičiau poroje super mamyčių forumų temas šiuo reikalu.
Čia aš bandau pasiskaičiuoti kiek maždaug mums tų pampersų reikės turėti ir kiek tas gali kainuoti, t.y. bandau būti adult person. Lapinas mane sveikina ir sako, kad kažkada tikriausiai reikia pradėti.

(Tipiška vienkartinė sauskelnė.)

Kaip susidariau įspūdį, tai egzistuoja kelios pagrindinės sauskelnių keitimo strategijos:

1. Keisti nustatytu laiku. Pvz.: kas 2 ar 3 valandas. Dauguma naudojančių šitą strategiją ją perima iš gydymo įstaigos, kurioje vaiką gimdo ir tenka praleisti ilgesnį laiką, bei sauskelnes ten keičia slaugos personalas. Dar strategiją naudoja tie, kurie sako, kad nelabai supranta kada reikia, o kada nereikia jų keisti, pats beibis irgi kažkokių tai norų ta linkme nedemonstruoja.

2. Keisti prieš/po maitinimų. Šitą strategiją daugiausia naudoja tie, kurie naujagimį laiko lopšyje ar kitokiame jo saugojimo įtaise ir dėl kažkokių priežasčių per daug neištraukinėja. Taigi, tokiu būdu vienas paėmimas sueina ir pamaitinimui, ir pervystymui, apiprausimui ar dar kam nors, kam reikia.

3. Keisti, kai keitėjui kyla įtarimas, kad sauskelnėse kažkas yra. Šita strategija, kiek šnekėjausi, pati dažniausiai naudojama ir, daugumos tvirtinimu, labiausiai apsaugo nuo visokių odelės bėrimų ir panašiai. Taip pat šitą strategiją rekomenduoja dauguma gamintojų.

4. Keisti tais atvejais, kai į sauskelnes vaikas padaro kakutį, o kai tiesiog pasisioja, tai nieko nedaryti. Šita strategija yra iš ekonominių variantų, nes leidžia sutaupyti sauskelnių, bet, kiek kalbėjausi su pediatrais, tai jų labai nemėgstama, nes nėra tokių tobulų sauskelnių, kurios visiškai laikytų užpakalį sausu, plius, sumažina vaiko nuoga šikna praleidžiamą laiką ir jų toleruojama tik tais atvejais, kai mamyčiukas ar tėtukas nesusilaiko kiekvieną kartą vaiko subinės nemuilavęs, nešluostęs visokiom perfumuotom šluostukėm ir panašiai, t.y. jau geriau sisiukas, nei visokie parfumai ir naftos produktai. Ne pati dažniausia mano pokalbiuose sutikta strategija, bet panašu, kad kai kuriems naujagimiams ar kūdikiams jokie dermatitai nesivysto, nesvarbu kiek stengsiesi, o tas sisiukas irgi per daug nemaišo, tai visi happy.

5. Kada užplaukia. Šita pati rečiausia, bet buvo pora tokių, kurie nurodydavo, kad pvz.: naktį nekeičia niekad. Kodėl? Nes naktis. Kodėl naktį negalima keisti sauskelnių? Aš taip ir nesupratau. 

O dabar apie per dieną sunaudojamą skaičių. Taigi, mano homemade 86 tiriamųjų tyrimo duomenimis per vieną parą naujagimiui sunaudojamų sauskelnių skaičius svyravo nuo 4 iki 27.

Daugiausia, 17 asmenų, nurodė kad parai reikia 10 sauskelnių. Vidutiniškai per parą vienam beibiu teko 12,3 sauskelnės.

Dauguma gamintojų savo puslapiuose rekomenduoja per parą sunaudoti 15 sauskelnių, kas yra visai arti mano gauto vidurkio (juk jiems apsimoka jų parduoti kuo daugiau). 

Tokiu būdu galėjau pasiskaičiuoti, kad pirmam mėnesiui mano dvynukams reikės 744 sauskelnių.

Tada liko kaina. Amerikietiški internetai rekomenduoja pirkti sauskelnes, kurių vnt. kainuotų ~0,15 dolerio, nes tipo čia tos geresnės, kokybiškeskės. Tuo tarpu mano paieškos lietuviškuose internetuose man atskleidė, kad už 0,15 euro sauskelnės yra iš vidutiniškos kokybės gamintojų ir tokią kainą pasiekia tik perkamos maxi ir jumbo pakais. Įvertinus perkamąja galią išeina, kad LT sauskelnės gerokai brangesnis džiaugsmas.
Taigis, pas mus, kiek radau, sauskelnių kainos svyrnuoja maždaug nuo 0,13 iki 0,30 už vnt. Dauguma apklaustųjų rinkosi sauskelnes, kurių vnt. kaina atsėjo 23 centus. Aš optimistiškai pasiskaičiavau, kad sauskelnės kainuos 18 centų už vienetą, taigi dabar šeimos biudžete galiu išsiskirti 134 eurus pirmam mėnesiui. Yay! Adulting! Aišku, kaip ten bus ištikrųjų tai dar pamatysiu ir, tikiuosi, vėl parašysiu blogo įrašą :]

(1948 metų emrikoniška vystyklo reklama)

Prie progos dar pasidomėjau, kad šiuolaikinio vystyko samprata vakaruose atsirado tik ~1950 metus, kai technologiškai atsirado galimybė suvynioti vaiką į kažką, kas turėtų realų sugeriantį veikimą. Iš pradžių vystykluose atsirado įdėklai šlapimui, o po to vystyklas "prilipo" prie vaiko - prieš tai vystymo technika buvo tokia, kad beibis lengvai galėdavo iš vystyklo išlįsti, jį pamesti ir panašiai. Senuose JAV animaciniuose filmuose dar tas yra, kad kūdikis bėgioja ar šliaužioja ir vienintelis dalykas, kas prilaiko jo vystyklą yra žiogelis. Standus vystymas buvo naudojamas kitu tikslu - padėti formuotis klubams (čia daugiau mūsų kraštuose) arba siekiant sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo riziką (daugiau Britanijoj).
Tai va, iš pradžių prilipinimas būdavo vykdomas spec. lateksinėmis kelnaitėmis, bet jos nepasiteisino, na o vėliau atsirado visokie formuoti vystyklai su lipuškėm ir t.t. Tačiau visuose vis tiek yra "odos nekvėpavimo" problema, nes dauguma tokių vystyklų netenka pralaidumo orui sudrėkę. 

Aš planuoju naudoti vienkartines sauskelnes, nes esu tinginė ir tingiu skalbti klasikinius vystyklus ar kokias hipsteriškas daugkartines sauskelnes. 

Užtat mano draugės mane ramina, kad su vienkartinėm man kantrybės užteks kokiom 2 savaitėm, nes man tiesiog nusibos jas pirkti. O tuo tarpu su medžiaginėm, tai hop hop į skalbiankę ir fsio. Ištraukei, išdžiūvo, ir naudok vėl. 

(Džiūstančios daugkartinės sauskelnės. Nuotrauka iš čia)