Cistitas

ŠITAS ĮRAŠAS NĖRA PROFESIONALAUS MEDIKO NUOMONĖ. JIS NĖRA KONSULTACIJA, NEGALI BŪTI NAUDOJAMAS KAIP TOKIA AR PAKEISTI TOKIĄ. ESANT BET KOKIEMS SUTRIKIMAMS, NUSISKUNDIMAMS, VARTOJANT VAISTUS, PIRMIAUSIAI KREIPKITĘS Į SAVO GYDYTOJĄ. ŠIS ĮRAŠAS YRA TIK ŠVIEČIAMOJO POBŪDŽIO, SIEKIANT SUDARYTI BENDRĄ ĮSPŪDĮ IR SIEKIANT PADĖTI GERIAU SUPRASTI LIGŲ PRIEŽASTIS, EIGAS, SIMPTOMUS, GYDYMĄ IR JO BŪTINYBĘ. JIS YRA IŠ TOS SERIJOS "O AŠ INTERNETE SKAIČIAU". LABAI PRAŠAU Į VISKĄ KĄ PERSKAITOTE INTERNETE AR BET KUR KITUR VISADA ŽIŪRĖTI SU SVEIKU PROTU IR PIRMIAUSIAI KLAUSYTI JUS GYDANČIO PROFESIONALAUS GYDYTOJO, O NE KAŽKOKIŲ FORUMŲ, LIGŲ PUSLAPIŲ AR VA TOKIŲ VA BLOGŲ :) DOMĖKITĘS VISKUO, BET VISKUO IR NETIKĖKITE.

(nuotrauka iš čia)

Labai didelė dalis į šeimos gydytoją besikreipiančių žmonių serga cistitu.

Todėl nusprendžiau šiek tiek daugiau parašyti kas tai per liga, kodėl ji kyla, ir kaip ją gydyti, o svarbiausia - kaip jos išvengti ir padėti išvengti artimiesiems.

Kas yra cistitas?

Cistitias yra šlapimo pūslės uždegimas. Terminas "cistitas" nepasako dėl ko tas uždegimas yra kilęs ir kokio stiprumo jis yra, tik konstantuoja uždegimo buvimą šlapimo pūslėje.

Tai koks jis gali būti?

Dažniausiai cistitas būna dėl bakterinės infekcijos.
Žmogaus šlapimo pūslė teoriškai turėtų būti sterili - realiai ten šiek tiek bakterijų gyvena, bet toks mažas skaičius, kad nei jos ką nors blogo padaro, nei jas galima nustatyti rutininiais medicininiais tyrimais.
Tačiau jei į šlapimo pūslę patenka patogeninių bakterijų, jos ten randa visai neblogus namus - ir maisto yra, ir nėra kitų bakterijų, kurios joms pasakytų "eik iš čia".

Dažniausiai cistitą sukelia šios bakterijos:

-) Escherichia coli (>80% visų cistitų)

-) Proteus genties;-) Klebsiella g.-) Enterobacter g.

Neįprastų bakterijų radimas leidžia įtarti, kad galbūt bakterijos pateko ne per šlaplę, o kitais būdais į šlapimo pūslę - pavyzdžiui, galbūt yra susiformavęs susisiekimas tarp šlapimo pūslės ir žarnos.

Imunosupresuotiems asmenims (sergantiems AIDS, po organų transplantacijos, persisrugusiems labai sunkiomis ligomis), be dažniausių cistito sukėlėjų (bakterijų), uždegimą gali sukelti virusai (pavyzdžiui adeno- ar citomegalo) ar net grybeliai (candida). 

Iš lytiniu keliu plintančių mikroorganizmų cistitą gali sukelti Chlamydia trachomatis.

Yra dar daug kitokių cistitų (eozinofilinis, granuliomatozinis, hemoraginis, Hunnerio sindromas ir kt.), bet jie visi yra žymiai retesnis ir dažniausiai kylantys jau kažkuom sergantiems žmonėms dėl turimos ligos ar kaip jos gydymo šalutinis poveikis. Šiandien apie juos nekalbėsiu, nes manau tai nėra itin tikslinga, o pasistengsiu apsiriboti tik bakteriniu cistitu.

(E. coli - ji turi žiuželius, dėl kurių gali judėti. Po truputį taip ir nukeliauja kur jai atrodo geriau. Paveikslėlis iš čia)

Vis tiek nesuprantu kaip tos bakterijos ten patenka ir ką jos ten daro?

Iš tiesų nėra įmanoma gyventi taip higieniškai, kad tarpvietėje bakterijų visiškai nebūtų. Bet mikroorganizmo pavadnimas bakterija, nereiškia, kas jis yra blogas. Be gerųjų bakterijų žūtumėm.

Blogosios bakterijos yra skirstomos į patogenines (tos, kurios sukelia ligas) ir sąlyginai patogenines (tos, kurias sukelia ligas, kai jų yra labai daug, arba kaip jos patenka ten, kur nereikia). 

Patogeninėmis bakterijomis galima užsikrėsti lytinių santykių metu. Per drabužius, unitazų sėdynes ir panašiai užsikrėsti patogeninėmis bakterijomis yra labai menki šansai. Praktiškai nuliniai (bet galima užsikrėsti kitais mikroorganizmais).

Sąlyginai patogeninėmis šlapimo pūslė užkrečiama, kai:
-) dėl šlaplės traumavimo joms atsiveria "kelias" ten pakliūti. Šis traumavimas dažniausiai būna seksualinės kilmės. Anksčiau cistitas buvo vadinamas "medaus mėnesio liga". Traumuoti šlaplę gali ir šlapimo pūslės kateteris, tarpvietės susimušimas ir panš. Žinoma, kuo trauma didesnė, tuo pavojingesnė, bet gali užtekti ir labai nedidelės traumelės, net nejaučiamos.
-) dėl  didelio bakterijų skaičiaus - dažniausiai moterims, kurios valosi tarpvietę ne nuo makšties link išangės, bet nuo išangės makšties link, arba moterims, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi išmatų nelaikymą ir yra priverstos nešioti sauskelnes.

Esant traumai net mažas bakterijų skaičius gali sukelti cistitą.

Neesant trumos - cistitą gali sukelti didelis bakterijų skaičius.

Bakterijos dar gali patekti jau minėtus patologinius šlapimo pūslės ir aplinkinių organų ryšius (gali būti įgimti ar įgyti), arba net per kraują.

Patekusios į šlapimo pūslę bakterijos vidutiniškai dar 2-3 dienas dauginasi, kol pasiekia simptomus sukeliantį kiekį. Bet tas 2-3 dienas asmuo gali jausti ligos prodromą - pavyzdžiui gali perštėti šlaplės angą, būti kažkokia tai šiaip bjauri savijauta, žmogui, kuriam "tik tas galvoj", gali nebesinorėti ir panašiai. Vis dėl to šie simptomai nėra specifiški ir neleidžia įtarti būtent cistito. Žmonės, kuriems cistitas kartojasi dažnai, kartais jau gali pasakyti kad cistitas bus po kelių dienų, bet net ir jie gali suklysti.

Bakterijosms daugintis labai padeda žemas šlapimo pH - maždaug 5,5 (šiaip jis varijuoja nuo 4,8 iki 8, dažniausiai būna 7). Jei asmuo valgo daug vaisių ir baltymų, tai šlapime yra daugiau medžiagų, reikalingų bakterijoms daugintis. Kita vertus, sveika mityba padeda palaikyti sitprų imunitetą ir tos bakterijos greitai įveikiamos.

Puikius namus bakterijoms sudaro likutinio šlapimo buvimas šlapimo pūslėje. Normaliomis sąlygomis besišlapinantis žmogus turi ištuštinti visą šlapimo pūslę. Jei to padaryti nepavyksta dalis šlapimo lieka, o drauge su juo ir bakterijos.

Nekalbant apie asmenis, kurie serga tam tikromis ligomis ar yra turėję traumų dėl kurio šlapimo pūslė negali pilnutinai išsituštinti, likutinis šlapimas dažniausiai lieka tiem, kurie negali pasišlapinti tada, kada nori - šlapimas toliau kaupiasi, šlapimo pūslė tempiasi. Ji negali temptis iki begalybės, todėl jos raumeninės ląstelės nuvargsta, susidarę mikro įtrūkimai perauga jungiamuoju audiniu - tokios šlapimo pūslės raumuo silpnėja ir vėliau šlapinantis negali pilnutinai "išspausti" viso pūslėje esančio šlapimo (sunkiais atvejais, tokiam gyvenimo būdui besitęsiant, galų gale išsivysto ir šlapimo nelaikymas).
Jei įtariate, kad jums taip gali būti - pasišlapinę, kai jau atrodo, kad viskas išbėgo, šiek tiek paspauskite pilvo apačią - jei dar šlapimo išbėga, tai ir yra tas likutinis šlapimas. Tokiu atveju turite pirmiausiai pradėti šlapintis tada, kai norite, o ne tada, kai galite - tik tokiu atveju išvengsite tolimesnio šlapimo pūslės traumavimo. Antra, turite gerti daugiau skysčių, kad vyktų didesnė to likutinio šlapimo cirkuliacija, taip pat tai dar labiau sudažnins šlapinimąsį - jei raumuo tik pavargęs ir nusilpęs jis vėl "usiikačialins"  :)

Be jokios abejonės, visokie "pašalimai", kitos infekcijos, stresai ir panašiai, palengvina infekcijos patekimą ir vystymąsį - kaip ir su bet kuria kita liga.

(Paveikslėlis iš čia Čia ne į temą, bet, visokie unitazo gaivikliai ir plovikliai turi vieną minusą - jie putoja. Šlapimas neputoja, o jei putoja, vadinasi jame yra daug baltymų. Jei jame yra daug baltymų, tai gali reikšti inkstų kanalėlių pažeidimą. O kaip suprasi ar jis putoja ar ne, kai visada nuleidus vandenį dėl tualeto gaiviklio vanduo suputoja ar, net dar, blogiau, yra nudažomas žalia ar mėlyna spalva...)

Kokie yra cistito simptomai?

Dažniausiai cistitas prasideda neaiškiu diskomforto jausmu pilvo apačioje, gali būti toks jausmas, kad pasišlapinus atrodo, jog norisi dar, bet nieko neišeina - taip yra dėl to, jog dėl uždegimo tinsta šlapimo pūslės sienelė, ir nervinei sistemai atrodo, kad "ten kažkas yra, reikia išmesti".

Vėliau atsiranda skausmas arba perštėjimas šlapinantis, gali skaudėti nugaros apačią.

~10% pacientų šlapime būna vizualiai matomo kraujo. Realiai užtenka vos kelių lašų kraujo nuspalvoti litrą šlapimo. Taidažniausiai kyla dėl to, jog bakterijos pridaro mažyčių žaizdelių gleivinėje ir pro jas tarsi rasos lašelis prasisunkia tas nedidelis kraujo kiekis. Vis dėl to, tai jau rodo, kad cistitas jau linksta į sunkesnę pusę.

Šlapimas gali būti drumstas, kitokios spalvos, turėti keistą ar nemalonų kvapą, ypač ryte, nes jam ilgiau užsibuvus šlapimo pūslėje jame ir bakterijų prisidaugina daugiau.

Labai būdinga, kad sergant cistitu norisi daug ir po mažai šlapintis - maždaug kas 15-20 minučių. Skaudėti gali tiek šlapinantis, tiek tarp pasišlapinimų, ar tik paspaudus pilvo apačią.

Gali būti ir bendras silpnumas, jegų neturėjimas - juk vis dėl to uždegimas.

(nuotrauka iš čia)

Kaip cistitas diagnozuojamas?

Cistitą gali diagnozuoti ir šeimos gydytojas - dažniausiai užtenka vien sipmtomų, bet praktiškai visuomet (kalbu apie Lietuvą, nes kai kurios EU šalyse tokių tyrimų lengvos eigos cistitui nedarys) padaromas bendras šlapimo tyrimas (jis parodo ar šlapime yra bakterijų ir baltymų) ir bendras kraujo tyrimas (parodo ar  organizme yra uždegimas ir šiaip leidžia įvertinti bendrą būklę). Esant bent menkiausiam įtarimui pacientas nukreipiamas pas urologą - šis atlieka kitus specifinius tyrimus, siekdamas atmesti kitas, pavojingesnes ligas. 

Jei cistitas kartojasi dažnai, ar jo nepavyksta išgydyti, tuomet, be jokios abejonės, atliekami tolimesni tyrimai.

Kaip cistitas gydomas?

Pirmiausiai cistitą gydyti pradeda pats organizmas - prasideda uždegimas ir imuninės sistemos ląstelės pačios gaudo ir naikina bakterijas, o taip pat atsiranda dažnas šlapinimasis - organizmas stengiasi neleisti šlapimo pūslėje kauptis šlapimui, kuriame tos bakterijos daugintųsi (daug bakterijų yra prisikabinusios šlapimo pūslės gleivinės gleivėse, todėl toks plovimas neužtikrina visiško bakterijų pašalinimo, bet tam uždegiminis procesas ir yra ;) ). 

Todėl yra labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių, kad organizmas turėtų vandens toms bakterijoms nuplauti. Ir šlapintisreikia  tada, kai norisi. Kai kurie žmonės dėl to neeina į darbą, nes bėgant į tualetą kas 15 minučių ir dar šlapinantis su skausmu ne itin darbingas būsi. Yra visokių žolių/uogų ir panš. preparatų, kurie arba "varo šlapimą" arba keičia šlapimo pH, arba jose esančios medžiagos yra "neskanios" bakterijoms. Galima gerti tokius, bet, jei tik turite galimybę, geriau vartoti ne juos, o augalus iš kurių jie pagaminti - pavyzdžiui geriau valgyti spanguoles (jose yra A-proantocianidinų, kurie sutrikto bakterijoms esančiomis šlapimo skystyje prisikabinti prie šlapimo pūslės sienelės gleivinės, terapinė dozė yra maždaug 2-3 stiklinės sunokusių spanguolių uogų per dieną), nei gerti spanguolių tabletes. Ne visiems žmonėms šitie preparatai tinka, ypač turintiems gretutinių ligų, todėl reiktų vartoti su protu. Kad natūralu, nereiškia, kad ir sveika. Musmirės irgi natūralios.

Daug žmonių, ypač pirmo cistito epizdodo atveju, iš karto kreipiasi į gydytoją ir gauna antibakterinę terapiją - antibiotikų. Jei skaitote šį įrašą ir nusprendėte iš pradžių pamėginti gydytis be antibiotikų namuose, tai kreipkitęs į gydytoją esant bent kokiam ūmiam būklės pablogėjimui arba būklei negerėjant daugiau nei 2 dienas. Be antibiotikų gydomas cistitas trunka 2-3 kartus ilgiau nei su jais, bet jis vis tiek turi po kasdien gėrėti. Tai nėra banguojančios eigos liga.

Deja, bet sergant sunkiu cistitu be antibiotikų vargu ar išsiversite. Tos pačios visų giriamos spanguolės  bakterijų nenaikina - tik trukdo joms iš šlapimo prikibti prie gleivinės. O kaip su tomis, kurios jau yra gleivinėje?...

Sergant cistitu galima vartoti vaistus nuo skausmo (ne visus, bet ibuprofenas ir į jį panašūs neblogina nei antibiotikų veikimo, nei šlapimo išsiskyrimo. Jei kyla abejonių pasiklauskite gydytojo ar vaistininko).

Be gydymo ~40% atvejų cistitas praeina pats savaime. Likusiems gydymo visgi reikia.

Su gydymu ~2% cistitų progresuoja į rimtesnius susirgimus, be gydymo skaičius didesnis. Komplikacijos dažnesnės asmenims su šlapimo takų anomalijos, sergantiems gretutinėmis ligomis, su nusilpusiu imunitetu.

Būtina kreiptis į gydytoją atsiradus bet kurio simptomo ūmiam pablogėjimui, esant stipriam skausmui (kad būtų lengviau, įsivaizduokite mažiausią skausmą, kokį galite suvokti kaip 1, o didžiausią kaip 10. Jei skauda 8 ir daugiau balų, kreipkitės į gydytoją skubos tvarka), atsiradus skausmui kitoje vietoje (ypač šone), pakilus temperatūrai (sergan cistuti temp. nebūna arba būna nežymi (~37,5 ir panš.), daugiau kaip 2-3 dienas negerėjant, jei esate nėščia, sergate kitomis ligomis. 
Cistitas yra pakankamai priežastis kreiptis pagalbos į medikus. Jau jis pats yra viso organo uždegimas, ir, nors be šlapimo pūslės gyvnenti galima, bet jei cisitą sukėlusios bakterijos nuspręs šliaužti aukštyn į inkstus, tai jau be inkstų gyventi anei linksma, anei lengva. Ir dažniausiai neilgai trunka. Taip pat cistitą namuose yra labai sunku atskirti nuo kitų mažojo dubens organų uždegimų - į jį panašius simptomus gali sukelti ir besiformuojantis pūlinys, auglys ir kiti baisūs dalykai.
Kai rašau šiuos įrašiukus, žmonės dažnai manęs klausia apie savo susirgimus ir ar jie yra "pakankamai rimti" ieškoti medikų pagalbos. Tik profesionalus medikas, jūs apžiūrėjęs, atlikęs tyrimus, gali jums pasakyti ar jūsų nusiskundimai kyla dėl rimtos priežasties ar ne. Neturint patirties ir išsilavinimo, net ir menki sutrikimai gali atrodyti labai baisiai, bet ir labai baisūs atrodyti kaip nereikšmingi. 

(Spanguolės. Nuotrauka iš čia. Beje, cititu gali sirgti ir naminiai augintiniai. Jiems irgi skauda ir silpna, dažnai norisi šlapintis.)

Tai ko tikėtis iš to cistito?

Net su gydymu, cistitas retai kada trunka trumpiau 3 dienų. Su antibiotikais tęsiasi apie 5 dienas, su "uogom" gali ir iki 2 savaičių. Žinoma simptomai pamažu silpnėja - blogiausios pirmos dienos.

Maždaug ketvirtadaliui persirgusių cistitu asmenų jis vėliau pasikartoja dar bent kartą.

Ir jei kas darbe, mokykloje ar universite iš jūsų juoksis, kad bėgiojate ištisai į tualetą, nekreipkite dėmesio. Cistitu gali susirgti bet kas, kas tik turi šlapimo pūslę. Vyras ar moteris, senas ar jaunas, sveikas ar ligotas. Prisiminkite liaudies patarlę, kad "sotus alkano niekada neužjaučia", tik šiuo atveju "cistitu nesirgęs, sirgusio nesupranta" :)

(Kai žmogus serga cistitu jam dažnai jau būna vienodai į kokį tualetą jis eina. Svarbu, kad į tualetą... Nuotrauka iš čia).

Kaip išvengti cistito?

Pirmiausia reikia gerti pakankamą kiekį skysčių ir nekentėti, kai norisi šlapintis. Maži kiekiai bakterijų visada nori patekti į šlapimo pūslę, o taip jas išplausite nespėjus joms pasidauginti.

Antra, reikia gyventi sveikai - pankankamas miegas, gera mityba, stresų vengimas padės užtikrinti gerą imunitetą - o jei imunitetas bus geras, tai ir visomis ligomis sirgsite mažiau.

Trečia - reikia prisilaikyti higienos. Nėr čia ko tom bakterijom padėti jų kelionėse.

Ketvirta - jei sergate lėtinėmis ligomis, tinkama jų kontrolė visuomet padės išvengti ir gretutinių ligų atsiradimo.