Enorca

7 stylish animal awards

2012-02-17T07:52:00.000-08:00

Dina man davė Stylish blogger'io apdovanojimą.

Pagal visą idėja turėčiau atskleisti 7 faktus apie save.

PFFFFF.... Geriau *dum dum dum* 7 įdomūs gyvūnai, kurie šauna šiandien į galvą!

1. Juodasis rijikas (Chiasmodon niger). Niekas nežino kiek tiksliai šito padarėlio Žemėje gyvena, bet jį visai nesunku pagauti kur vanduo šiltas (tropiniuose ir subtropiniuose regionuose) ir kur pakankamai gilu - sekliausias jam tinkantis vanduo turėtų būti 700m gylio, na, o giliausias ~3 km.

Nors pats žuviukas nedidelis - siekia vos apie 25 cm, bet pasižymi viena įdomia savybe - jis mėgsta priplaukti prie kitų kaulinių žuvų, apžioti jų uodegas ir po truputį ryti, ryti, ir dar kartą ryti - taip nelaimėle, kuri gali būti net 10 kartų sunkesnė už patį juodajį rijiką, nukeliauja į jo skrandį ir pradedama virškinti dar gyva būdama! Kartais virškinimo metu jo tampriajame skrandyje susidaro tiek daug dujų, kurių žuviukas nespėja išriaugėti ar kitaip pašalinti, jog šios iškelia žuvį į vandens paviršių, kur ji plūduruoja pasimetusi jai visiškai ateiviškame pasaulyje... Tokią jūros srovių nešamą "našlaitę" galima pagauti bet kur pasaulyje, net ir Baltijos jūroje, ar rasti išplautą į krantą.

(Juodojo rijiko galva. Apatinis žandikaulis didesnis už viršutinį. Nuotrauka iš čia.)

(Šio rijiko pilvo siena praplėšta, kad būtų galima išimti jo auką ir ją pamatuoti. Nors dauguma rijikų pasitenkina maždaug 2 kartus ilgesnėm aukom už save, bet yra ir tikrų godišių, kurie taikosi net į metro ilgio žuvis! Nuotrauka iš čia)

(Labai dailus piešinys :) Man tiesiog jis labai patiko... Iš čia)

2. Draugelis Brahmaea certhia, nepadarytų gėdos ir pačiam Tim'ui Burton'ui. Na, tiksliau ne jis pats, bet jo makabriškas vikšreeelis. Jei norėsite tokį pasigauti, teks vyktį į rytinę Rusijos dalį, Kiniją ar Korėjos pusiasalį. Vabzdys gana plačiai paplitęs (matyt paukščiai bijo jį lesti :D).

( Argi ne sipmatiškos ataugėlės? Kaip tai ne? D: Nuotrauka iš čia.)

(O štai taip atrodo suaugelis :) nuotrauka iš čia).

(Kai kurie žmonės augina žuvytes, o kiti - drugelius.)

3. Kirmrausų būriui priklausantis Siphonops annulatus yra labai įdomus varliagyvis. Nors atrodo kaip peraugusi kirmelė, tačiau iš tiesų šis gyvūnėlis turi kaulinį-kremzlinį skeletą ir gyvena kur drėgna ir šilta (jį, ir jo giminaičius sėkmingai augina terariumuose entuziastai ir Lietuvoje). Kadangi didžiąją laiko dalį praleidžia drėgnoje žemėje, jo akys rudimentinės, tačiau po jomis yra mažytės ataugėlės, kuriose yra išsidėstę chemines medžiagas (t.y. skonį) jaučiantys receptoriai. Bet įdomiausia dalis yra ta, jog kai šis "kirmius" susilaukia palikuonių, jis jų nepalieka likimo valiai - vaikai dar kurį laiką laikosi su motina ir pasiskanaudami nugraužinėja nuo jos odą, taip spėriai augdami didučiai ir gražučiai. Na, bet juk tai nėra keisčiau, nei maitinti jauniklius pakitusių prakaito liaukų išskyromis, kaip kad darome mes, žinduoliai, tiesa? :)

(Mama su vaikučiais. Nuotrauka iš čia)

(Mažylis)

( :) šypsosi. Mažylio ir linksmuolio nutoraukos iš čia).

4. Varanus macraei nepasižymi jokia išskirtine savybe, tiesiog jis yra... mėlynas! Laisvėje randamas tik vienoje Indonezijos saloje, o nelaisvėje gana populiari namų "puošmena". Tik kad užauga gana didelis - ilgis su uodega siekia apie metrą...

("-Argi aš ne gražus?" Nuotrauka iš čia.)

("-Nežinau, broli, pablyškęs tu man koks tai..." Nuotrauka iš čia.)

(Nuotrauka iš čia.)

5. Jei jau prakalbome apie keistų spalvų padarėlius, tai laimėtojas turėtų būti Enoplometopus debelius - RŪŽAVAS LOBSTERIS. Irgi madingas akvariumo augintinis... Nenuostabu.

Jei turėčiau tokį, specialiai jį maitindama kiekvieną kartą užsileisčiau:

6. Šitame sąraše labai trūksta žinduolių! Macroscelides proboscideus yra įparastas peliukas pietų Afrikoje. Neįprastas tik jo mielas straubliukas-nosiukas ir tai, jog jis priklauso vienai iš nedaugelio monogamiškų žinduolių rūšių. Tad, jei laikytumėte namie porelę, ir vienas iš jų nudvėstų, antrasis geriausiu atveju gyventu toliau, bet niekada nebesiporuotų su kitu, o blogiausiu - nieko nebeėstų ir nudvėstų irgi... :( Jis turi įdomių gimainaičų.

(Nosiukas- straubliukas.)

("Kartais kai lėtai valgau, susimąstau ar gyvenime pasirinkau teisingai..." Iš čia)

"- Kaip tavo misija? Ką įdomiausio matei?

- Driežą, kuris išsižioja per keturias puses!!!
- ... tu tikras, kad ant jūsų nebandė kokio cheminio ginklo?.."

Kol aš radau tą "keturių pusių" driežą ;) Tai Phrynocephalus mystaceus, sutinkamas artimuosiuose rytuose (daugiausiai Irane ir Afganistane), Kazachstane ir Kaukaze. Šiaip tai - driežas, kaip driežas, bet jei išgąsdini (minėtu atveju jis buvo mėgintas paspirti >:0 uch!), jis bando išgąsdinti tave:

(Va taip va jie atrodo kol ramūs. Nuotrauka iš čia).

(O taip va kai sunervuoji. Nuotrauka iš čia)

O dabar, baisioji dalis, reikia nominuoti kitus.

O vat nenominuosiu nieko.

Nes aš blogų neskaitau. MUAHAHAHAHAH >:D

O jei skaitau, tai tik labai labai ypatingus.

D&D perliukai

2012-02-11T08:48:00.000-08:00

Keli "perliukai" iš pastarųjų 2 D&D žaidimo sesijų :) Veikėjai anonimizuoti (A nėra tas pats žmogus skirtinguose pokalbiuose. Kitos raidės irgi XD).

A - Jei paimčiau wisdom'ą mažiau už10, tai?...
B - Pamatytum nuodingas uogytes ir jas suvalgytum.
C- Kas būtų standartinsis bardo elgesys!

***

Aš patssau darau Heimlicho manevrą!

***

Politikų dukros irbarbarai sudaro tam tikrą atskirą ekologinę nišą.

***

A - -2HP žiurkei.
B - TIK TIEK?
A- Aha, tik uodegytę prie sienos prismeigei.

***

A - Aš lawful good!
B - Tu awfulgood.

***

A - Tu gali dar trečią kalbąpaimti.
B - Imk infernal, nieks neturi!
A - Galėsi dainuotiheavy metal bardų daineles...

B - Arba imk miško žvėrių kalbą.
C- Galėsi su Bembiu susikalbėti!

D - Bembeese!

***

A - Raktas drakono nasruose.

B - Sukapot drakoną!

A - Nu kam kapoti... Gali pamėgintitiesiog ištraukti.
B *meta kauliuką. Iškrenta 20/20*

A -...ir ištrauki raktą su visaisdantim!

***

A - Druidai išvis civilizacinėjaplinkoje jaučiasi nejaukiai...
B - Dabar einu susiraukusi.

C - Bet čia visur purvas. Kaip tumėgsti.

***

A - Gal šitam miestelyje yra koksfirminis patiekalas?
B - *pauzė* Taip, gilių koldūnai.

***

A - Aš cast'inu light ant virvės.

B - Kadangi sąlygos apsunkintos turimest kauliuką.

A - Pfff... "sąlygos apsunkintos"*burba. Iškrenta 20/20*
B - *pauzė* Ir turi dienos šviesosvirvę!

***

A - Siundyk vilką!
B *išmeta1/20*
A - Tavo vilkas vaikosi savo uodegą.

/.../ kelios kovos /.../
A - Vėlsiundyk vilką!
B *išmeta 1/20*
A - Jis vis dar gaudo uodegą.

B - Jis nesusikaupęs...

***

Kovoti! Kovoti! O, kas gi čia? Ar čiakraujo fontanas kuriame aš tuoj išsimaudysiu?...

Piešimo pamokėlė 0

2012-02-10T09:40:00.000-08:00

O nulinė todėl, kad pavadinti tikrapamokėle nesiverčia liežuvis, mat čia tėra įvadas, kurį galima praleisti ir eiti tiesiai link pirmosios pamokėlės (vėliau čia bus nuoroda :3).

Betįvadai yra gerai.

Taigi, pirmiausiai noriu pasakyti, kadateinančiose pamokėlėse nesiruošiu "pretenduoti" nei įMeną iš didžiosios raidės, nei į bet kokį teiginį, jog vienaspiešimo ar kūrybos būdas gali būti ar yra geresnis už kitą.Tiesiog ketinu pasidalinti būdais, kuriais pati kuriu, mintimis,kurios aplanko, ar išvadomis, kurios lieka. Visa tai darau savomalonumui, ir jei ir Jums patiks, ar turėsite kokių nors pasiūlymų,pastabų, pageidavimų ir panašiai, visuomet nesidrovėkite paliktikomentaro. Galbūt jau po savaitės aš mąstysiu visiškai kitaip, nei rašau šiandien, o galbūt iki grabo lentos galvosiu taip pat. Niekada nežinai, tiesa?

Ko reikia norint pradėti piešti?

Reikianoro. Tik tiek. Jei yra noras, jis suformuos ir tikslą, o turinttikslą atsiras ir mintys kaip jį pasiekti.

Žinoma, galima "eiti" ir iškitos pusės - iš pradžių suformuoti tikslą, o tuomet bandytisave motyvuoti noru - pvz.: iš pradžių pamatyti maistą (tikslą),o tuomet sugalvoti, kad visgi norite valgyti (norą).

Tačiaupiešiant tokia motyvacija yra gana "slidi", mat tokiuatveju iš pradžių pamatote kaip kažkas piešia, o tuomet noriteirgi taip piešti. Viskas būtų labai gerai, jei susižavėtumėte būtentprocesu, būtent tuo jausmu, kurį suteikia kūryba, tačiau labaidažnai suveikia "veidrodžio" principas - norima atsidurtikitoje jo pusėje, šiuo atveju, kad kažkas kitas žavėtųsi jumis taip pat, kaip kad jūs žavėjotės jus įkvėpusiu menininku- kas tai bebūtų, ar daugybė komentarų internetinėje galerijoje,ar tiesiog tylus galvos linktelėjimas žiūrint per petį pripažįstantkaip Jūs šauniai dirbat, vis vien tokiu atveju tikitės,kad kiti žmonės mąsto ir jaučia taip pat, kaip ir jūs. Bet dabar tiesiog atsidūrėte kitoje upės pusėje - vanduo vis dar tas pats -nėra kažkokio tai mistinio atlygio, kuriuo Jūs, kaip žiūrovas,anksčiau manėte apdovanojęs savo stebėjimo objektus(dailininkus). Gauti dėmesio, pinigų, meilės ar kitų gėrybių galima ir kitais būdais :)

Labai dažnai girdžiu, kaip žmonės visiškaiatsisako kūrybos vien dėl to, jog pyksta, kad nesulaukia tokiodėmesio, kokio manosi esą verti, kaip jie siunta, kai mato, jog užjuos dešimt kartų blogiau piešiantys ar kuriantys susilaukia šimtąkartų daugiau dėmesio, ypač jei kyla įspūdis, kad netnesistengia, kad taip nutiktų. Kaip analogiją galiu pateikti labaibuitinę situaciją, kai gražuolė mergina pyksta, kad jos nemyli "normalūs" vaikinai, nors kita "baisuoklė" jos nuomone, susilaukiadėmesio daugiau, nei yra "verta". Ir kol kitos"baisuoklės", sėdinčios tokios pat vienišos, kaipminėta gražuolė, sau aiškina tokią situaciją, kad viskas yratodėl, kad gamta duoda tik arba grožį arba protą ar ką norspanašaus, bet visgi skirtumai tarp minėtų dviejų žmonių yravisai kitoje tiesėje, nei grožio ar būdo savybės - taipaprasčiausias žiūrėjimas į žmones arba kaip į kiekybinįtikslą (kiek draugų turi? ar geri tavo draugai? ar kiti mato, jogtu turi draugų?), arba kaip į kokybinį norą (ar aš noriu būtidraugišku su jais? ar aš būčiau geras draugas? ar aš sugebėčiaubūti geras draugas daugiau, nei vienam žmogui?).

Taigi,norėti piešti dėl paveikslo yra sunkiau, nei norėti pieštiapskritai ir nors pirmu atveju tikimybė sukurti bent vienąistorinės reikšmės šedevrą išauga nepalyginti, tačiau tuopačiu sumažėja ir pačio gyvenimo - visi esame girdėję ar netsusidūrę su žmonėmis, kurie po kiekvieno savo kūrinio jaučiasivis blogiau ir blogiau, ir jei ne svaigalai ar kitos alternatyvosbėgimo nuo realybės, jie labai greitai "užsilenktų",mat tame meno kelyje, kurį jį pasirinko, kiekvienas paveikslas,kuris neatitinka tikslo (įsivaizduojamo tobulo šedevro), atrodo kaip dar viena nesėkmė (nesvarbu,nei jei visas likęs pasaulis ploja ir šlovina), tai dar vienaspraradimas, sakantis, kad liko vis mažiau laiko, vis mažiausveikatos, vis daugiau konkurentų, kurie gali pasiekti tą tiksląpirmi. Antruoju atveju kiekvienas naujas kūrinys yra tarsi visųprieš tai buvusių pastiprinimas, ne dar vienas parudavęs irnukritęs lapas, o naujas vaisius.

Tai tikriausiai tiktų betkuriai gyvenimo sričiai - yra žmonių, kurie nori jaustis laimingi,bet niekaip nenugali pasaulio, ir yra tokių, kurie jaučiasilaimingi ir nori padėti pasauliui jaustis laimingesniam. Yra žmonių,kurie nori sukurti paveikslą, bet nežino kaip, yra tokių, kurienenori kurti paveikslų, bet tiesiog taip jau išeina :) ...

Benoro reikia kantrybės - reikia technikos ugdymui.

Dažnaisusiduriu su žmonėmis, kurie laiko save labai kantriais - jiemskantrybė yra tapati sugebėjimui kažkam skirti kuo ilgesnį laikotarpą. Bet artimiausias kantrybės giminaitis yra kančia - žmogusprisiverčiantis 1 valandą piešti dalyką, kuris jam visiškaineišeina vien tik tam, kad jį išmoktų piešti, yra kantresnis užtą, kuris 10 valandų piešia kažką mėgstamą. Juk kiekvienasgalime prisiminti, kaip gyvenime buvo tokių situacijų kaip keliosminutės nusitęsdavo iki amžinybės, ir tokių, kai atrodytųsavaitės prabėgdavo akimirksniu.

Yra toks posakis, jogsenstant laikas bėga greičiau - tai nėra visiška tiesa, laikasbėga greičiau tuomet, kai mes vis mažiau ką veikiame - kažkadavieno žodžio ištarimas mums buvo kelių skirtingų garsųsąmoningas jungimas, stengimasis, tikėjimasis, ar mus suprato, paieškos kaipmus tą padaryti geriau, o kažkada ilgiausių istorijų pasakojimaimums atrodys lengvi ir malonūs dalykai, kuriuos pradėsime "omano, laikais...". Kantrus menininkas visada yra tarsi vaikais,vos išmokęs vieną, jis imasi mokytis kito, grįžta prie seno,jungia, keičia, modifikuoja, daugina ir dalina. Jis žaidžia. Žaidimų būna visokių.

Kartais žmonės meta piešimą todėl, jog neranda jamlaiko arba dėl to, jog jų nuomone netobulėja (na, šiuo atveju galioja tas pats pirminio nemotyvuoto tikslo pasirinkimo variantas...).

(Šis portretas buvo nupieštas paprastu tušinuku ir ausų krapštuku (priemonės matosi kampe). Šio darbo autorė dažniausiai piešia darbe per pietų pertraukas ir namie po darbo, jei tam randa laiko. Autorės tumblr puslapis (toks +/- anoniminis ;) )).

Laiko įmanomarasti visada - viena valanda per dieną sudaro 365 darbo valandas permetus. Kai dar mokiausi mokykloje per anglų pamoką darėme testąar esame labai užimti. Atsimenu ten buvo klausimas ar per praėjusius6 mėnesius žiūrėjau nors vieną filmą/perskaičiau knygą -testo gale buvo pakomentuotas kiekvienas klausimas, ir prie minėtobuvo parašyta, jog jei būčiau pažymėjusi "taip", tai būtųreiškę, kad dar esu "vidutiniškai" užimta, o jei nėkarto nežiūrėjau ar nieko savo malonumui neskaičiau perpraėjusius 2 metus, tai vadinasi esu rimtai užimtas žmogus. Tikpasikasiau galvą ir gūžtelėjau pečiais - besimokydama mokyklojevisada galėdavau kasdien pažiūrėti bent vieną filmą. Dabar,studijuodama, supratau kad tas testas buvo daugiau, nei teisingas. Yra žmonių, kurie turi marias laiko, bet tik tiek jie ir teturi. Nebūkite vienas iš jų.

Bet, jei turitelaiko skaityti internete blogus, o tuo labiau tokius nekokius kaipmano, tai tikrai rasite laiko ir piešti :)

Ar menui reikia talento? Ar talentas iš viso egzistuoja? Kaip ten sakoma 99% darbo ir 1 % talento? Bet net jei pasieksite tik 99% savo darbu, vistiek tai bus geriau nei kokie 15,7% to, kuris, nors ir turėjo talentą, bet buvo tinginys.

(Bėgantis ančiasnapis. Nes, va, ar kada matėte kaip jie bėgioja??)

Tikriausiai esate susidūrę su tokiais žmonėmis, kurie sako, kad nieko nesimokė, bet iš egzamino gauna geriausią pažymį? Dažniausiai, jie taip tik sako, kad nieko nesimokė, nes tai, ką jie laikė "nieku" užtektų kokiems penkiems, kurie mano, jog mokosi daug, ir nuolatos apie tai primena kokiam nors socialiniame tinkle. Esmė yra tame, kad niekada neišeis įlįsti į kito žmogaus galvą ar jo sekti visą laiką. Dažnas žmogus ir pats savęs gerai nepažįsta, ką jau kalbėti apie kitus. Piešimas, kaip ir kūryba, nėra bukas sėdėjimas prie popieriaus lapo - tai tik ledkalnio viršūnė viso to, ką veikiate likusį laisvą laiką. Jei sakote, kad nekuriate todėl, kad neturite kažkokio tai "šarmo" kūrybai, tai sakote, kad "šarmo" neturite apskritai. Žmonės, kurie jį turi, su juo tapo šedevrus, o vėliau su juo pačiu valo unitazą - jie tiesiog moka atskleisti savo vidinį pasaulio branduolį, o kitus žmones jis traukia tarsi šviesa naktį drugelius, nes net jei nepasižavėti, visi vis tiek eina pažiūrėti, kad galėtų bent jau palyginti su saviškiu (tai darbai, kurie "užkabina"). Jei tikrai jau taip būtų, kad jūsų asmenybė būti tokia graži, kaip cementinis mūro blokelis, tai belieka arba suprasti, kad ir jis yra gražus, arba išmokti apsimesti - tuomet galima imti vystyti gebėjimus vienoje srityje, ir kuo ta sritis bus siauresnė, tuo bus didesnė tikimybė kažko pasiekti.

Dar, žinomareikia priemonių, bei vietos piešimui.

(Dailininkė Audrey Kawasaki - vienas jos kūrinių, ir pati, dirbanti prie jų).

Daug puikių dailininkų dirba lovojear susirietę ant žemės - poza, kurioje kuriate tikrai neturi niekobendro su kūriniu, nebent su jūsų sveikata (ypač stuburu), tikrai nebandykite kurti viena poza (pvz.:visada stovėdami ir piešdami ant prie sienos ar molbertopritvirtinto pagrindo) vien todėl, kad kažkas jums pasakė, kadtaip yra gerai. Tas pats galioja ir vaizduojamiems objektams, technikoms, priemonėms, ir panašiai. Žiūrėkite, imituokite, vokite, bet neperimkite, nepadarykite kažko kito savo dalimi. Maitinkitęs tuo ką Pasaulis jums duoda, apsupkite save menu, bet jokiu būdu neleiskite jam maitintis jumis - te netampa jis parazitu.

Perkant dažų, pieštukų ar flomasteriųrinkinius siūlau visuomet stengtis įsigyti didžiausią spalvųrinkinį - žinoma, teoriškai galima būtų sumaišyti bet kokiąspalvą iš taip vadinamųjų kelių pagrindinių ir pagalbinių spalvų,bet tik teoriškai - praktiškai taip niekada neišeis dėl cheminiųreakcijų ir fizikinių dažų savybių. (Pvz.: dauguma guašo rūšiųgalima gauti labai dailų pušų žalumą maišant juodą su geltonu,kai kuriuos vandens pagrindo flomasterius galima "plauti"ir juodą pakinta į ryškią ryškią violetinę). Taip pat didesnisspalvų skaičius taupo laiką, bei leidžia, jas maišant, išgautidar daugiau spalvų!

Geras popierius irgi yra labai svarbu -netingėkite paieškoti ir nepagailėkite pinigėlių išleistivienam lapui ir kelių litų. Taip pat visuomet pabandykite abi lapopuses - net jei jos atrodo visiškai vienodos, ar net pačiupinėjusjaučiasi, kad vienodos, jos vis tiek gali pasižymėti labaiskirtingomis savybėmis.

Tai tiek tenorėjau šiandien -sekančiai, tai yra pirmai, pamokėlei reikės 1 lapo popieriaus(balto ar kokios nors šviesiso spalvos), ir juodo flomasterio/ar plunksnos su tušu/ar juodo pieštuko - na, ko nors tokio.
Kadangi pamokėles rausiu visiškai iš galvos, neturėdama jokio meninio ar pedagoginio išsilavinimo, turėtų būti gana smagu...

(Kartais, kai šviežiai, pasninga, varnos susirenka ant kokios šakos, tada viena nušoka ir palieka atspaudą - vėl užšoka, ir visos varnos apžiūrinėja kas čia tokio išėjo (nuotraukia iš swarthmore.edu ).

Apie hemorojų

2012-01-25T06:55:00.000-08:00

Nors planavaurašyti apie pleiskanas, bet kažkaip po vienos nesenos savofacebook'o žinutės sumąsčiau parašyti apie hemorojų (apie pleiskanas parašysiu sekančiame medicininiame įraše).

Iškarto noriu pasakyti, jog nesu gydytoja (dar tik studentė :) ) , otuo labiau proktologė (tai gydytojas gydantis tiesiąją žarną irišangę), todėl toliau esanti informacija negali būti laikomagydytoja konsultacija, jos pakaitalu, gydytojo nuomone ir panašiai.Visą tai turėtumėte vertinti atsargiai, pasiremdami savo galva irlygindami su tuo, ką jau žinote (kaip ir bet kokią kitąinformaciją rastą internete). Visuomet pirmiausiai klausykite savogydytojo nurodymų ir patarimų.

Bettikiuosi tai vis tiek bus nors truputį įdomu ir naudinga tiems,kurie šia liga serga, sirgo, turi sergantį draugą ar giminaitį.Ar tiesiog yra smalsūs.

Taigi,kas yra hemorojus?

Hemorojus - tai išangės (ir/ar tiesiosiosžarnos) kaverninių kūnų išsiplėtimas ir nuslinkimas žemyn.

Kas tiekaverniniai kūnai ir kam jų reikia?

Kaverniniaikūnai yra tiesiosios žarnos pabaigoje - iš esmės tai po žarnosgleivine esantys veniniai rezginiai. Visi įsivaizduoja veną kaipvamzdelį, kuriuo teka kraujas, dabar įsivaizduokite tarsi įkamuoliuką susuktą vamzdelių tinkliuką - tai ir yra veninis"rezginys" :)

Veninių rezginių ir kitokių veniniųstruktūrų žmogaus kūne yra daug kur - jie yra skirti tam, kadesant reikalui kraujas galėtų greitai ir lengvai nutekėti, taisatvejais, kai staiga kraujo "padavimas" sustiprėja irtais, kai apsunkėja jo nutekėjimas - pavyzdžiui kas nors spaudžiatoliau esančią veną. O itin specializuoti venų dariniai atliekair kitas svarbias funkcijas: pavyzdžiui galvoje esanti veniniųančių sistema neleidžia taip lengvai kraujo pertekliui traiškytismegenų (jie turi kietas sieneles), penyje esantis kaverninis kūnasleidžia vykti erekcijai (ten net ne rezginys, o tarsi "kempinė",sugerianti kraują :) ), na o tiesiosios žarnos gale esantys atliekadar vieną labai naudingą dalyką - drauge su išoriniu ir vidiniuišangės raukais (sfinkteriais) palaiko užtvarą nuo išorės irapsaugo nuo nevalingo išmatų pasišalinimo, kas itin aktualu mums,kaip stačiai vaikštantiems padarams.

Dažniausiaikaverniniai kūnai išangėje būna 3. Bet gali būti ir daugiau,gali būti ir mažiau. Gali būti keli dideli ir vienas ar kelimažiukai. Gamta nėra to itin griežtai "reglamentavus".

Kai pajuntame norą tuštintis, arterinio kraujo pritekėjimasį šiuos kūnus suletėja ir/ar visai nutrūksta, juose esantiskraujas išteka lauk ir jie "subliūkšta" ir išmatų masėgali praslinkti.

(iliustracija iš čia)

Hmm.. gerai,atrodo supratau. Kažką. Tai kodėl jie turi didėti ir kodėl turislinkti žemyn?

Hemorojiniusmazgus neigiamai gali veikti dvi grupės priežasčių: tos, kuriosneigiamai veikia visas kūno venas ir jų darinius, ir tos, kurioslokalizuojasi išskirtinai išangės srityje.

Visas kūnovenas, kaip ir kitas organizmo struktūras ir audinius veikia tokiedalykai kaip rūkymas ir prasta mityba, miego trūkumas, stresas irt.t. Ką visi gerai žino, bet dažnai arba mano, kad tai yraišsigalvojimas, arba jog šių dalykų duodama "nauda"nusveria žalą. Ypač skaudu matyti, kai koks norsketuriasdešimtmetis skundžiasi erekcijos nusilpimu, rytiniaisgalvos skausmais, hemorojumi ir dar daugybe kitų skundų, ir mano,jog dėl jų yra kaltas "amžius", o metęs rūkyti ir pokelerių metų pasveikęs nuo visų šių ligų, vos ne verkia, kadjei nebūtų pradėjęs rūkyti dvidešimties, tai gražiausiais savogyvenimo metais būtų galėjęs tikrai labiau mėgautis tikrais, one tariamais ar pakaitiniais gyvenimo malonumais.

Kalbėti apiehemorojų kaip amžiaus sukeltą ligą galima tik nuo 60-70 metų,kai natūralus organizmo jungiamojo audinio tamprumas yra tikraikliniškai reikšmingai sumažėjęs. Jei žmogus turi gretutiniųligų - nuo 50, na, o nuo 30-40 m - štai čia ir pakliūna jauminėti rūkaliai, vakarėlių liūtai ir panš. Žinoma, galima rasti ir dvidešimtmečių sergančių hemorojumi ar net jaunesnių, bet jų yra nepalyginti mažiau.

Dažnai kaiphemorojaus priežastimi yra pateikiamas ilgas sėdėjimas ar sėdimasdarbas. Deja, bet pats sėdėjimas ant kėdės hemorojiniams mazgamsniekaip nekenkia ir jo bijoti nereikėtų. Toks įspūdis, apiesėdėjimo kenksmingumą kyla dėl to, jog daug sėdintys žmonėsdažnai mažai juda, o tai silpnina viso organizmo širdies irkraujagyslių sistemą. Arba jie jau turi hemorojų, o sėdintpadidėja hemorojaus komplikacijų rizika - arba, jie jau turi net ir komplikuotą hemorojų, todėl jiems skauda sėdėti ir kiti, matytdami kaip toks žmogus vengia prisėsti, ar nešiojasi pagalvėję, padaro išvadą.
Sėdėjimas sustingusiapoza, kenkia lygiai tiek pat, kiek stovėjimas sustingusia poza,gulėjimas ir panašiai, nes trikdo viso kūno veninio kraujo irlimfos apykaitą. Tad, net jei dirbate sėdimą darbą kokiam ofise,bet vis malatės tiek po ofisą, tiek kėdėje, tikrai didelės žalossavo venoms nedarote.

Kitas, tikrai pavojingas sėdėjimas - taiilgas sėdėjimas tualete. Prisiminkite kaip sėdime ant unitazo sėdynės - mūsų svoris nuoviso užpakalio ploto perkeliamas tik ant sėdynės "žiedo",ir dėl to ten esantys audiniai daug labiau susispaudžia, o tuopačiu ir juose esančios venos. Taip ilgai sėdint ilgainiuiveniniai magai vėl prisipildo krauj, jei ilgai sėdima prieš tuštinimąsi - veninius mazgus tempia lauk slenkanti išmatų masė,jei ilgai sėdima po, veniniai mazgai persipildo kraujo iš vidaus irtamposi jų sienelė - jie didėją. Taigi - jokių ipad'ų ir knygųpas nykštukus būti neturėtų :) Beje, toks sėdėjimas taip pat kenkia ir vyriškajai potencijai.

Dažniausiai hemorojauspriežastimi būna elementariausias vidurių užkietėjimas - juosergantys žmonės ne tik praleidžia daugiau laiko ant unitazo sėdynės,bet ir tuštinasi kietomis išmatomis, kurios gali fiziškaitraumuoti žarnos gleivinę, įskaitant ir mazgus, bei pačiosstipriau stumia juos lauk. Moterims hemorojus dažnai pasireiškianėštumo metu, nes be vidurių užkietėjimo, kuris irgi dažnaivargina moteris šiuo laikotarpiu, augantis vaisius sutrikdo veniniokraujo nutekėjimą. Kai kurios moterys skundžiasi dviem hemorojaus"epizodais" nėštumo metu - antrasis būna vėlyvaismėnesiais, kai vaisius jau didelis, bet niekaip negali paaiškintipirmojo, būnančio praėjus vos kelioms savaitėms ar mėnesiaimsnuo nėštumo pradžios - šis hemorojus kyla dėl nėštumopradžioje padidėjusios estrogeno koncentracijos - šis moteriškashormonas plečia visas venas ir veninius rezginius (fiziologinė šio plėtimo paskirtis dar nėra aiškiai žinoma). Tas pats ir alutį gertį mėgstantiems vyrams - nuo alaus didėja estrogenų, o ir pilvas auga :) ..

Neretaiinternete randu žmonių pasisakymų/nuomonės, kad hemorojų sukeliaanaliniai lytiniai santykiai, nors tokią nuomonę dažniausiaiišsako žmonės, kurie nei patys yra juos bandę, nei kažkądaugiau girdėję, o vien matę porno filmuose (o dažniausiai kaip taivyksta, grindžia tik savo vaizduote).

Per savo studijų laiką iš3 gydytojų, gydančių tiesiąją žarną girdėjau jog tai (o taippat ir su kitomis tiesiosios žarnos ligomis) neturi nieko bendo(vienas net labai juokėsi, kai paklausiau ir pats klausė iš kurtokią "durną mintį paroviau", ir tik iš 1, jog jonuomone turi, bet visi jo pateikti pavyzdžiai-ligos istorijos buvosusijusios su smurtiniais aktais.

Irnors tikrai nesiginčyčiau su tuo, jog nesaugių analinių lytiniųsantykių metu grėsmė užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomisligomis yra didesnė, bet visgi - juk net makšties plyšimai,iškritimai, pūliniai ir panašiai, dėl santykių su grubiais irnepatikais partneriais nėra retenybė.

Man pačiai iš pradžių buvo gana sunku tą įsisamoninti, bet tada pagalvojau apie tai, kad žmogaus su užkietėjusiais viduriais tiesioji žarnavisą laiką yra gana panašiame "būvyje", kaip analiniolytinio akto metu :) Taigi, tikriausiai analiniai lytiniai santykiai tikrai didina riziką, bet palyginti su tuom, kaip tą riziką didina nuolatiniai tuštinimosi sutrikimai, rūkymas, knygų skaitymas ant unitazo ir panašiai, tai tampa pikto katino lyginimas su piktu tigru.
Visgi, jei kas šitą blogo įrašą skaitote ieškodami atsakymo tik į šį klausimą - jei jums kyla nors menkutis klausimas, kad tai gali jums ar jūsų partneriui pakenkti - nedarykite to (to sėkmingai nedaro 30-40% visų homoseksualių vyrų porų ir neatrodo, kad dėl to labai liūdėtų :) ), nes jausti kaltę už mylimo žmogaus sužalojimą tikriausiai yra 100 kartų baisiau, nei pačiam patirti tą sužalojimą. Na, o matyti kaip kitas jaučia kaltę, irgi ne pyragai...

Bet grįžtame prie temos.

Na. Irkas iš to, jei jie dideli ir išlindę?

Išesmės dažniausiai nieko.

Galima būtų pasakyti, kad kiekvienasžmogus vaikšto su 0 laipsnio hemorojumi (nes tokius mazgus turi :)) ir vargu ar rastum tokį, kuriam nors kartą gyvenime nebūtųbuvęs I° hemorojus - mazgai padidėja ir juos "užkliudo"slenkančios išmatos, tuomet jos nudreskia gleivinės gabalėlį irant išmatų pasirodo raudonas kraujo lašelis (arba toks matomasnusivalius išangę ant popieriaus). Daugumos žmonių hemoroidiniaimazgai yra visiškai neskausmingi ir taip nutikus žmogus nejaučiajokio diskomforto, skausmo ar ko nors panašaus. Išsigąsta, o kitądieną jau pamiršta.

II° hemorojus laikomas tada, kai šie mazgai išlenda lauktuštinantis, bet vėliau savaime sulenda patys atgal. Vėlgi,kadangi tai nėra skausmingas procesas, žmogus tą pastebi nebentjei staigiai po tuštinimosi valosi užpakalį arba jei jį stebikitas žmogus. Na, būna ir taip. Iš esmės pusė žmonių virš 50metų turi tokį hemorojų.

III° yra tuomet, kai mazgai išlenda lauk, bet juos galimasukišti atgal ranka.

O IV- kai jau net nebėra kaip sukišti - jie būna išlindę taip visąlaiką. Atrodo maždaug taip.

Kaipjau minėjau, hemorojus pats nėra skausmingas. Daug žmonių vaikštojį turėdami ir net nenutuokia. Kai kurie turi III-IV laipsnį ir,kadangi nei skauda, nei niežti, nei gyventi trukdo, tai netnegalvoja eiti pas gydytojus. Kartais jį lydi keistas "nejaukumo", nenusakomo skausmo, "blogos nuojautos" ir panašūs pojūčiai. Jie kyla ne todėl, kad būtų dirginami skausmo receptoriai, bet todėl, kad dėl persiduodančio tempimo netiesiogiai dirginamas žarną gaubiantis nervinis rezginys.

Tačiau visuomenėje vyrauja nuomonė,kad jei skauda ar raižo išangę, tai jau yra hemorojus.

Taipyra todėl, kad hemorojiniai mazgai yra ganėtiniai "švelni"struktūra ir jei valgote pistacijas su lukštais, tai tie lukštailįsdami lauk gali lengvai juos įplėšti. Žinoma, dažniausiaiužtenka mažiau skaidulų turinčio maisto (tuomet išmatos būnakietesnės), vidurių užkietėjimo ir panašiai, kad susižeistumėtehemorojinius mazgus ir sukeltumėte jų uždegimą (tuomet skauda) arpačiame išangės gale esančia anodermą - tai keli centimetraiodos nuo išangės (į "vidinę" pusę), kuri yra skausminga.

Šiais atvejais beskausmo iškyla ir kitokių nepatogumų - uždegimas gali plisti, kaipkomplikacija formuotis pūliai, o kandangi užpakaliukas pas žmogųyra gana minkštas ir pilnas riebalinio audinio, kurį mikrobai itinmėgsta, tai gali susiformuoti ir gyvybei pavojingas pūlinys, ypačjei jis pratrūksta į pilvo ertmę (dažniausiai tokie pūliniaipratrūksta į tą pačią tiesiąją žarną (tuomet išmatoseatsiranda pūlių), laukan (tada šalia išangės atsirandapūliuojanti žaizda) arba į makštį (tuomet iš makšties imatekėti pūliai)). Šie pūliniai turi bjaurią savybę - nesvarbu arjie kyla iš hemoroidinių mazgų, žarnos gleivinės liaukučių arkitų struktūrų, jie gyja lėtai, skausmingai, dažnai reikiachirurginės intervencijos.

Kita komplikacija yra hemoroidiniųkūnų trombozė - dėl suspaudimo juose susilaiko kraujas, o jei dartoks kūnelis kiek patraiškomos, tai tam kraujui "susišviečia",kad jis yra išorėje ir jis elementariausiai sukreša. Tuomet,dažniausiai vienas hemoroidinis mazgas staiga ima skaudėti, išpradžių pamėlsta, vėliau pajuoduoja. Šičia pavojus slypi tame,jog tokie krešuliai gali lengvai iš ten atsikabinti ir būtinunešti į plaučius, kur sukelti plaučių infarktą, o jeiskilveliuose turite pertvaros defektą ar neužsidariusią ovaliąjąangą (kai kurių mokslininkų duomenimis tokią mažulytę, šiaipįtakos širdies darbui nedarančią turi ~40% žmonių), taikrešulys gali nukeliauti praktiškai bet kur - net sukelti infarktą ar insultą.

Čiasvarbu paminėti, jog nereikia turėti hemorojaus, kad kiltų dvipastarosios komplikacijos. Užtenka ir pačių hemorojinių mazgų -kartais netikėtas tokio mazgo uždegimas žmogui būnaskausmingesnis ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai. Tiesioghemorojaus turėjimas galimybę susirgti šioms dviem komplikacijomtaip padidina, kad tikriausiai būtent dėl to liaudyje jos imamostapatinti su pačiu hemorojumi.

O siaube! Noriu juosišsipjauti!

Kaip jauminėjau patys hemoroidiniai mazgai yra neskausmingi, todėl pjautisjuos vien "iš idėjos" yra nelabai protinga vien dėl to, jog nėratokios operacijos kuri būtų 100% saugi ir be galimųkomplikacijų.

Hemoroidiniai mazgai šalinami tik taisatvejais kai yra III-IV laipsnio hemorojus ir kai jis žmogausgyvenimui trukdo, arba kai labai dažnai kartojasi komplikacijos irtiesiog būtų saugiau juos išpjauti, nei palikti. Taip pat tuomet,kai organizmas pripranta prie vaistų ir šienebepadeda.

I-II laipsnio hemorojus gydomas pirmiausiai daugskaidulų turinčia dieta - minkštesnės ir didesnės masės išmatosmažiau traumuoja žarnų gleivinę, o taip pat labiau skatina josmotoriką, dėl to žarnos labiau juda, "treniruojasi" irgeriau apsirūpina krauju, dėl to geriau ir lengviau gyja, net jeiir suvalgote kokį pistacijos lukštą :)

Antra - skatinama gertidaugiau vandens. Vandens perteklius tiesiogiai išmatų neskystina,bet jo trūkumas jas kietina (organizmas bando pasisaugoti nuovandens netekimo visais jam įmanomais būdais), o antra , taiužtikrina pakankamą gleivių gamybą žarnose - daugiau gleivių,geresnis išmatų masės slydimas.
Trečia - paprasčiausi pasivaikščiojimai yra tiesiog gėris sergant hemorojumi, ypač žemo laipsnio. Nereikia lieti prakaito sporto salėje ar ant treniruoklių, užtenka tiesiog 20-30 min per dieną neskubant paslampinėti ir pasidžiaugti aplinka.
Ketvirta - tai įvairūs tarpvietės raumenų stiprinimo pratimai - pvz.: sąmoningai keliolika kartų sutraukti išangės raumenis, po to vėl atpalaiduoti ir panašiai. Dauguma vyrų juos gerai žino, kaip būdą pagerinti lytinę funkciją, o moterys, kaip būdą sumažinti artėjančio gimdymo skausmus ar įvairių plyšimų ir iškritimų riziką, bet šie pratimai yra visiškai nekenksmingi ir net jei nesiruošiate artimiausiais metais gimdyti ar nesiskudžiate erekcijos sutrikimais - jie stiprina visus tarpvietės raumenis ir gerina jų kraujotaką.
Penkta - teisinga tuštinimosi padėtis (ne susigūžus ir panašiai), ir vengimas sėdėti ant unitazo, kai tai nebūtina :)

Esanthemorojaus komplikacijoms dažniausias gydymas yra vietinis irmedikamentinis - tai įvairūs nuskausminamieji, priešuždegiminiai,riebalinės klizmutės, gulėjimas šiltoje vonioje, ir panašūsdalykai, kurie švelnina simptomus tol, kol organizmas pats išgyja. Kadangi labai dažnai skauda ne tiek, kiek dėl pačio uždegimo, bet dėl baimės ir psichologinio diskomformto - labai efektyvūs visokie placebo preparatai - jie nuramina "nervus", o ramus žmogus visada gyja greičiau ir lengviau. Visuomet reiktų atsargiai vertinti liaudiškus metodus - nors dauguma jų yra tas pats placebo, bet kiti tikrai veikia, o kas bjauriausia, kad prie to veikimo organizmas dažniau prisitaiko daug dažniau nei prie medikamentų iš vaistinės :( ...

Hemorojus turi savybę progresuoti - tai yra, jei turi I laipsniohemorojų, didelė tikimybė kad turėsi ir antro. Tik nežinia ar pometų ar po penkiasdešimties. Antra, pamenate, pradžioje minėjaumažus hemorojinius rezginiukus? Tai va, pašalinus didelius,organizmas išaugina į didelius tuos mažiukus ir žmogus gali VĖLsirgti hemorojumi.

Nuėjau.Apžiūrėjo. Pasakė, kad hemorojus. Priskyrė visokių tepalų, irdar liepė pasidaryti kažkokius tyrimus. Nenoriu. Ar būtina? Gi jaužino, kad man hemorojus!

Daugumagydytojų apžiūrėdami ligonį, visuomet įtaria labiausiaitikėtiną ligą, bet niekada neatmeta pavojingiausios. Šiuo atveju -tai kolorektalinio vėžio.

Taigi tam tyrimai ir yra reikalingi,kad:

a) nustatyti ar diagnozė tikrai yra tesinga, nes simptomaigali būti panašūs į kitų ligų;

b) nustatyti ar jūs nesergate ir tuo ir tuovienu metu - simptomai gali "persidengti";

c)nustatyti ar jūs nerergate ir tuo ir tuo, kai vėžys yra labaiankstyvoje stadijoje ir iš viso dar jokių simptomų jums dar nesukelia. Gijau atėjote iki kabineto, kodėl gi jūsų neištyrus dėl tokiosbaisios ir ganėtinai dažnos ligos (šis vėžys yra 2-3 vietojepagal paplitimą iš visų vėžių).

Gerai,aš sergu hemorojumi. Man jau nusibodo kankintis su tom žvakutėm.Kaip vyksta operacija?

Hemorojausoperacijos yra greitos ir dažniausiai neskausmingos. Dažniausiaikitą dieną žmogus jau jaučiasi puikiai ir nori grįžti darban arprie įprastinės veiklos, bet visgi dauguma gydytojų rekomenduoja2-3 dienas pailsėti, kad kiek apgytų žaizdelės ir žmogusatsigautų nuo emocinio-psichologinio streso irdiskomforto.

Operuojama dažniausiai labai paprastai - išorėjear viduje esantys mazgai gali būti tiesiog išpjauti skalpeliu irlikusios žaizdos paliktos užgyti ( dažnai net nesiuvama, kai mazgai nėra labai dideli), jie galibūti sunaikinti lazeriu, skystu azotu ar kitokiais "nuodais".Dar prieš 2000 m. žmonės jau mokėjo tokius mazgus šalintiperrišdami vilnoniu siūlu ir kas kiek laiko vis labiau sutraukdamisiūlą "numarinti" mazgą, kad jis pats sudžiūtų irnukristų - šis metodas, kaip labai pigus, greitas ir neskausmignas,taikomas ir šiandien, naudojant spec. gumytes uždedančiusprietaisus ir panašius įrankius.

Kadangimazgai tįsdami žemyn tempia ir pačią žarnos gleivinę, tai labaigeras mazgų šalinimo būdas yra su spec. aparatu, kurį įkišus įžarną gali būti išpjauta virš mazgų esanti gleivinės juosta,ir susidaręs defektas užsiūtas (taip pasikelia mazgai ir grįžtavidun), arba net išpjauta su visais padidėjusias ir galimai didėtigalinčiais mazgais ar "ataugti" galinčiomis užuomazgomis.Šie du būdai brangesni, bet žymiai rečiau ar iš vis nebebūnahemorojaus recidyvų.

Taigi, pasirinkimo yra į valias. Taippat, kadangi yra daugybė-galybė operacijos būdų, tai reiškia,kad nė vienas nėra 100% veiksmingas ir pats geriausias.

Išvisų, kurie kreipiasi į gydytojus dėl hemorojaus tik apie dešimtadaliui gydytojai siūlo operuotis, nes, kaip suprantate, kiekviena operacijaturi savo riziką ir ją siūlo tik tada, kai mato, jog hemorojauskomplikacijų rizika yra didesnė, nei operacijos. Bet, kiekvienaspacientas turi teisę nuspręsti ar tas hemorojus jam tikrai truktotaip, kaip teigia gydytojas ir nuspręsti operacijos atsisakyti, arbamanyti, kad visgi sukeliamas diskomfortas yra nepalyginamai didesnissu rizika ir operacijos reikalauti (tik šiuo atveju reikia gydytojuiargumentuoti, kodėl būtent manote, jog operacijos reikia, o netodėl, kad kaimynas Petras pasidarė ir gavo 2 laisvadienius ar jumskažkas sakė, kad jums to reikia).

Ligos,kurias žmonės dažnai maišo su hemorojumi:

1)Tiesiosios žarnos iškritimas - jo metu atrodo, kad žarnos galasyra išlindęs laukan (taip ir yra). Tai - rimtesnė liga neihemorojus, ir reikalauja kiek rimtesnių operacijų (jų metu tenka"pakelti" ne vien žarnos gleivinę, bet pačią žarną,ją trumpinant ar prisiūnant pilve prie mažojo dubens struktūrų(dažniausiai prie kryžkaulio vidinės pusės).

Per tokią žarną žymiai lengviau "gauti" infekciją, trombozę ir kitas komplikacijas.

2) Tiesiosios žarnosįplėšos - tai gleivinės įtrūkimai, kurie dažnai būna labaiskausmingi. Dažniausiai atsiranda lyg iš giedro dangaus, bet taippat ir dingsta. Gali supūliuoti, netgi formuotis proktitas ar net anorektalinės fistulės - tada reikia medikų pagalbos.

3)Papilomos ar kandilomos - jos gali augti "ten", kaip ir betkur kitur organizme. Jas yra verta išsitirti, nes gali būti, kadjos turi tikimybę suvežėti, arba, jog tai gali būti II sifiliostadijos pasireiškimas.

4) Gėrybiniai ir piktybiniai augliai.
5) Krono liga - jos metu gana dažnai skauda išangę, iš jos pakraujuoja. Apie šią ligą ypač reikia pagalvoti, jei tariamas hemorojaus pacientas yra jauno amžiaus - tai ne tik galimai labiau tikėtina liga, nei homorojus, bet ir pavojinga mažajam žmogui dėl to, kad gali sukelti virškinimo sutrikimus ir sulėtinti fizinį ir protinį vystymąsi :(

Tikriausiai sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, kaip ir rašyti apie patį hemorojų.

Pabaigai - visuomet geriau nueiti pas gydytoją ir išsitirti, jei kyla bet kokių įtarimų, jog kažkas negerai su išange ar su virškinamuoju traktu (ar bendrai su bet kuria kita organizmo dalimi) - pati esu skaičiusi tikrų ligos istorijų iš Lietuvos, kai storosios žarnos vėžys buvo įtartas (vėliau diagnozuotas ir sėkimingai išgydytas labai ankstyvose stadijose) dėl vienintelio simptomo - pvz.: išnykusio pasitenkinimo jausmo po tuštinimosi, padažnėjusio tuštinimosi (konkrečiam atvejį, tai buvo pasidaręs kas 2 dieną, nors žmogus prieš tai teigia >40m. tuštinęsis kasdien, nesvarbu kas), ar kelių kraujo lašelių išmatose.

PS - apsikirpau. Sekantis įrašas bus įvadinė blevyzga piešimo pamokėlėms :)

Apie apklausas ir trolius

2012-01-13T09:23:00.000-08:00

Jau kuris laikas kaip baigėsi mano pirmoji blogo apklausėlė. Iš pradžių pirmavo "medicina" ir "parodijos", bet užsiminus, kad šone yra apklausėlė, "pamąstymai" ir "piešimo pamokėlės" prisivijo :)

Rezultatai labai apyligiai (viso balsavo 96 žmonės):

Taigi, ketinu taip ir daryti - stengtis visų šių kategorijų įrašų rašyti po lygiai.

Jau apmąsčiau galimas medicininių įrašų temas:

-) Kokias ligas platina erkės: Laimo liga ir erkinis encefalitas. Kokia reali rizika užsikrėsti? Ką daryti jei įkando? Ar verta skiepytis?

-) Dažniausios pleiskanų priežastys ir būdai jų atsikratyti.

-) Kas yra momenėliai ir kodėl naujagimiams jie reikalingi?

-) Kokie yra nėštumo požymiai, kokiomis ligomis gali "apsimesti" nėštumas ir kokios ligos gali imituoti nėštumą?

-) Vaginos bakteriozė (nes ko tai mano įrašas apie vaginos kandidozę gana populiarus...), kada eiti pas ginekologą, kaip gydytis namuose.

Pamąstymų temų nėra labai daug. Tiksliau tiek daug, jog pradėjus rašyti nugrimztu kažkur į grafomanijos sapną ir pabundu tik po kokių 5-7 valandų suvokdamas, kad niekas to wall-of-text neskaitys... NIEKAS. Net aš.

Parodijos - tikriausiai daugiausiai tai bus ne parodijos, bet tiesiog smagūs nutikimai iš mano gyvenimo ir mokslo.

Piešimo pamokėlės - jau irgi mąstau galimas temas:

-) Ko reikia norint pradėti piešti? Nusiteikimas ir pasiryžimas.

-) Ko reikia norint pradėti piešti? Priemonės.

-) Piešiam ne ką mokam, o tai ką matome ir kaip tą matome.

-) Linija. Pratimai.

Daugiau kol kas temų medicininiams įrašams nesu sugalvojusi (jei kas įdomu, rašykite, o piešimo pamokėlėms ką nors sugalvosiu berašydama jau apgalvotas temas).

Va, dar knygą perskaičiau:

Kažkada labai gundančiai atrodė knygyne, bet nedepiliuota kaina atbaidė mano nesubrendusią piniginę. Užtat bibliotekoje kalnas jų voliojosi.

Knygoje pasakojama istorija apie vienišą gražų gėjų, kuris randa paauglių spardomą mažą troliuką. Jis apgina žvėrelį nuo vaikėzų ir parsineša mažiuką namo, nors ir žino, kad troliai - labai pavojingi padarai (knygoje tai katėms giminingi dvimetriniai plėšrūnai). Ir, slėpdamas nuo visuomenės ima jį auginti - valo jo kakučius, perka jam jūrų kiaulytes ir smiltpeles, gydo jo askarides. O trolis auga. Piktėja. Skleidžia feromonus, darosi sexy. Užgraužia žmogų.

Taigi knygoje yra:
-) gėjų meilės ~~trikampis~~ penkiakampis (priskaičiuoju ir name gyvenančią, mušamą ir prievartaujamą, sekso vergę);
-) piktas pokemonas;
-) zoofilijos ir pedofilijos elementų;
-) mėlynų džinsų;
-) kas 3 puslapius intarpas apie suomių kultūrą/ištraukos iš padavimų ir pasakojimų;

Einu geriau nupiešiu ką iš tos knygos.

PS - yra nauja apklausėlė. Labai labai svarbi. Laaaabaaaiiii >:0

Kas turite "karštų" idėjų? :)

2012-01-08T10:43:00.000-08:00

:D jei skaitote mano blogą tik kokiame nors RSS reader'yje ar blogų agregatoriuje, tai noriu pasakyti, kad atsidarę mano blogą, kairėje pusėje viršuje pamatytumėte apklausą apie tai, kokios tematikos įrašų turėčiau daugiau rašyti :) Man visi ten pateikti variantai atrodo vienodai patrauklūs ir įdomūs.

Tai va.

Po paskutinio egzamino turėsiu beveik 2 savaites gulėjimui bambą išvertus.

Tiek daug laiko...

Tad mąstau ką galėčiau per jas nuveikti. Anksčiau norėjau pasisiųti violetines pirštines su nagiukais, bet dabar kažkaip galvoju, kad mano stalčiui pirštinių nereikia ;)

Kolei kas mano "nieko neveikimo" planuose yra:

1. Pabandyti padaryti namelį iš degtukų. (Turėtų vėliau gražiai degti*).

2. Pabandyti padaryti papje-mašė kiaulę-taupyklę. Tiksliau dvi. Vieną mėlyną savo antrajai pusei. Ir vieną sau. (Turėtų vėliau gražiai degti).

3. Padaryti dioramą su drakonais. Kurie pūstų ugnį. (Arba bent gražiai degtų).

va.

Gal dar kas turite degių idėjų?

------

* Morališkai ruošiuosi Užgavenėms. Piromaniškiausiai lietuviškai metų šventei.

2 piešiniai su pėlyte

2012-01-06T11:15:00.000-08:00

Man visiškas penktadieninis nupušimas, tai ta proga du pėlyte ir "paintu" piešti piešiniai, kuriuos nupiešiau pagal pačių pirmų dviejų žmonių pageidavimus:

:l

dabar mano dešinės rankos rodomasis pirštas sutrauktas mėšlungio.

Fosilijos XI

2012-01-04T00:06:00.000-08:00

Šiek tiek senų piešinių:

O kiek kalbų moki? (o kiek apsimeti, kad moki?)

2012-01-03T03:53:00.000-08:00

Vakar sužinojau, kad moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad kai žmogus pradeda kalbėti kita kalba, tuo metu pasikeičia ir jo asmenybė, elgesys bei mąstymo būdas.

Tačiau tai galioja tik tokiu atveju, jei tą kalbą žmogus yra išmokęs būdamas >3 m. amžiaus, nes visos kalbos, kurias išmokstame ankstyvoje vaikystėje "sugula" į vieną smegenų kalbos centrą. Mokantis kalbos vėliau tame centre dažniausiai vietos jau nebebūna ir dėl to smegenys suranda "plotelį" naujam centrui - iš jo ir iki jo eina kitokie neuronų keliai, nei iki senesnio. O tai, ką vadiname "protu" pirmiausiai ir formuojama neuronų tarpusavio ryšių (žinoma, ir pačių neuronų).

Taigi, kiti neuronai, kiti ryšiai - kitoks elgesys. Dažniausiai labai labai nedaug. Vakar ir šiandien pamėginau šita tema pakalbinti žmonių, ir beveik visi prisipažino, kad patys yra pastebėję, jog mąstydami užsienio kalba mąsto šiek tiek kitaip :)

Vienas sakė, kad darbe visą laiką mąsto rusiškai (nors dirba lietuvių kolektyve ir nieko bendro su Rusija jo veikla neturi), bet parėjęs namo iš karto pradeda mąstyti lietuviškai ir taip visiškai "atsijungia" nuo darbo ir lengvai pailsi. Net 3 žmonės teigė, kad pradėję mąstyti prancūziškai pajunta, kad juos apleidžia logika...

Ar daug kalbų mokantis žmogus dažniausiai pasižymi ir didesniais gabumais dėl to, kad moka daug kalbų, ar jis moka daug kalbų dėl to, jog yra gabesnis? Ar skirtingos kalbos gali būti panaudotos skirtingiems darbams "galvoje"? Ar konkreti kalba pasižymi kokiu nors "mąstymo būdu", kurį ji "koduoja", ar atsirandančius mąstymo pokyčius nulemia tik konkretaus žmogaus aplinkybės ir individualios savybės?

Pasaulyje jau yra žmonių, kurių gimtoji (!) kalba yra klingonų (StarTrek serialo ateivių rasės) ar elfų (Tolkien'o sukurtos kalbos), esperanto ir kt, mat jų tėvai namie šneka tik šiomis kalbomis.

Ar kalbai egzistuoti būtina tauta, tautai - kalba?

Štai neblogas video, kuriame žmogus imituoja įvairias pasaulio kalbas - jis kalba visiškas nesąmones, bet atrodo, kad jis šnekėtų tam tikra konkrečia kalba:

hmm... dabar man šiek tiek aiškėja, kodėl kai kurie žmonės pagyvenę užsienyje grįžta kalbėdami lietuviškai su tos šalies akcentu - paprastai jie būna tiesiog susižavėję ta šalimi (ir tikriausiai nesąmoningai trokšta perimti jos mąstymo būdą, imituodami kalbą), o kiti nugyvena svetimoje šalyje 40 metų, tik savo galvoje mąstydami lietuviškai, grįžę kalba tarsi vakar išvažiavę - pasiklausius šių žmonių susidarai įspūdį, kad tai pas mus teka pieno ir medaus upės, o ne atvirkščiai.

Ir dar vienas panašus video:

Kaip užsidirbti pinigų bloginant? (parodija)

2012-01-02T09:28:00.000-08:00

1. Susikuri bloga.

2. Rašai įrašus į blogą.

3. ???

4. PELNAS

(paspaudus pasididina)

Schemą padariau su https://www.lucidchart.com/ :)

Temperatūros pokyčiai

2012-01-01T22:50:00.000-08:00

Besibaigiančio šventinio sezono proga, šiek tiek folklioro apie temperatūrą:

+20° - Graikai užsivelka megztinius.

+15° - Havajiečiai įsijungia šildytuvus.

+10° - Rusai sodina agurkus. Lietuvoje prasideda šildymo sezonas.

+5° - Neužsiveda itališki automobiliai.

0° - Užšąla vanduo. Rusijoje jis tik sutirštėja.

-5° - Neužsiveda prancūziški automobiliai.

-10° - Tu pradedi svajoti apie atostogas Australijoje...

-15° - Katė persikrausto miegoti į tavo lovą. Norvegai užsivelka megztinius. Japonijoje pradedamas šildymo sezonas.

-20° - Aliaskos gyventojai užsivelka megztinius.

-25° - Neužsiveda vokiški automobiliai. Havajiečiai miršta.

-30° - Politikai staiga ima kalbėti apie benamius.

-35° - Per daug šalta galvoti. Neužsiveda japoniški automobiliai.

-40° - Tu pradedi planuoti persikraustyti gyventi į karštą vonią. Neužsiveda švediški automobiliai.

-42° - Sustoja eismas Europoje.

-45° - Politikai pradeda kažką daryti dėl benamių.

-50° - Nebeįmanoma atmerkti akių, nes vokai sušalo. Aliaskoje uždaromos orlaidės.

-60° - Baltosios meškos ima migruoti į pietus.

-70° - Užšąla pragaras.

-73° - Suomiai evakuoja Kalėdų Senelį iš Laplandijos.

-80° - Advokatai susikiša rankas į kišenes.

-114° - Užšąla alkoholis. Rusai pyksta.
-273° - Absoliutus nulis. Rusai užsidaro orlaides.
-295° - Išmirus visai gyvybei Žemės planetoje, nacionalinė Rusijos Futbolo komanda tampa pasaulio čempione.

Ir aš gavau dovnalėlę iš blogerių mainų :D

2011-12-18T04:47:00.000-08:00

Gavau, gavau, dovanėlę gavau!

:) Vakar paštininkė atnešė:

(Adresai uždengti :) )

Viduje buvo:

Atvirukas

Kubietiškas šokoladas (OMG - komunizmo įdaras. Tokio dar neragavau :Q)

Mažas drakoniukas iš Krokuvos. Su raudonom demoniškom akytėm. AWESOME.

Ir kalėdinės sausainės :) o nom nom nom

Deja, bet siuntėjas neužrašė savo blogo adreso, tai negaliu pareklamuoti :( mmm :'(

Pusiau angelė, pusiau demonė

2011-12-16T10:28:00.000-08:00

:) Čia mano dovanėlė blogerių Kalėdų mainaims.

Nesakysiu kam šitą dovanėlių siųsiu, kad kartais netyčia nesužinotų ir tas žmogus, kuriam ji skirta ;D hehe

Dovanėlės turėjo būti iki 15Lt, bet manau, kad nuo manęs būtų įdomiau gauti mano piešinį, nei kokį tai nupirktą daiktą :)

Taigi, pasistengiau sukurpti kažką tokio "enorkiško" - šiek tiek provokuojančio seksualumo, drakonas, mano stiliaus medžio šmotas. IR BLIZGUČIAI!

Blizgučiai, sakau! X0 *mosikuoja rankytėmis*

Patį piešinį nupiešiau ant paprasto popieriaus su flomasteriais ir spalvotais pieštukais.

Tuomet iškirpau ir priklijavau prie kito popieriaus lapo su auksinėmis granulėmis. Iš pradžių klijuoti nesisekė, mat bandžiau klijuoti su popieriaus klijais, bet tada nusipirkau akrilinių klijų. Ir anie yra gėris - klijuoja viską puikiai kaip koks "super momentas", bet nelipina pirštų, nenuteka ir nereikia bijoti, kad nutirpdys ar suės klijuojamus paviršius (nors ant pakuotės yra įspėjimas, kad gali pažeisti tefloninį paviršių, bet artimiausiu metu keptuvių klijuoti nesiruošiu :) ). Žinoma, yra ir vienas trūkumas - jie yra gana tiršti ir baltos spalvos (bent jau tie, kuriuos aš įsigijau), todėl pritepus per daug gali atsirasti gumulėlių... Bet vistiek esu be galo jais patenkinta.

Grandinė nuspalvinta paprastu želiniu tušinuku, o apačioje priklijuoti blizgučiai iš dekupažinių prekių parduotuvės :) 3D! aplinkui dar prišniojau auksinių ir sidabrinių blizgučių-klijų.

Suma summarum, tai šiuo darbu esu patenkinta. Dabar, kai jau nuskanavau, vis dar norėtųsi pataisyti veidą, rankas ir pėdas, bet, juk žinot kaip su tais taisymais būna - kuo daugiau zulini, tuo labiau ir darbas susizulina :)

Tikiuosi ryt išsiųsti.

Ir būtinai parašysiu, kai tik gausiu dovanėlę iš savo mainų "angelėlio" :D

Enorca gali supošlinti net kukurūzus... ypač KUKURŪZUS!

2011-12-11T08:26:00.001-08:00

Prieš kelias dienas parduotuvėje mačiau įdomią sceną - vienas mažas berniukas labai prašė (na, labiau rėkė), kad mama nupirktų jam "AHA" kukurūzų, mat ant jų dėžutės yra pavaizduotas bakuganas. O jeigu ant dėžutės (ypač kukurūzų ir sausų pusryčių) yra nupieštas kažkoks mažas žaisliukas, vadinasi, remiantis vaikiška logika, jis ten PRIVALO būti. Žinoma jo ten nėra, bet tai - puikus būdas privilioti vaikus prašyti, kad tėvai pirktų šiuos kukurūzus.

Mama tam berniukui ilgai aiškino, kad viduje bakugano nebus, bet jis negalėjo tuo patikėti argumentuodamas, kad "kelogsuose" tai "ta liniuotė" buvo!

Štai kaip atrodo minėta dėžutė:

Nemokančiam skaityti vaikui tas žaislas apačioje atrodo labai viliojančiai.

Kai buvau maža čipsų dažniausiai norėdavau tik dėl galimų ten rasti "tazų" - pseudo "kepsų" su pokemonais. Ir nors ant pakelio būdavo parašyta, kad tazas yra tik kas trečiame pakelyje, dažniausiai viename rasdavau jų 1-3 :) Tai va. Pasidžiaugiau.

Vienaip ten ar kitaip, bet mane labai sudomino užrašas ant dėžutės "Čia tu gali jaustis liūto valdovu" su nuoroda į puslapį, kuriame reikia registruotis su viduje rastu kodu (vien tik pirkti nepakanka, dar reikia auginti ir treniruotį kokį tai virtualų katiną).

Bet ta frazė.

TA FRAZĖ.

:D nesusilaikiau ir šai ką nupiešiau:

Ar tapsi šio liūtuko valdovu, rawr? >:3

Kelnes jau atėmiau :D

Anyway, pakuotė man dar labai patiko ir dėl kito dalyko. Tiksliau jos kitos pusės:

Latviškai!

Ir suprask, kad čia liūtukė mergaitė.

Mat reklamuojamas mergaitiškas bakuganų klonas, kaip laimėjimo prizas. Ir minėtame puslapyje ji pristatoma kaip mergaitė. O, bet, tačiau, pastebėjau vieną dalyką - nors ši liūtukė nuo liūtuko ir skiriasi ilgesnėm blakstienom, bet ji turi gaurus ant galvos o_O

WHAAAAA???....

(Liūtas su karčiais. Lytiškai nesubrendę liūtai ir liūtų patelės karčių netuti).

Tai...

Ar tai reiškia, kad kitoje pusėje yra tas pats liūtas, tiesiog persirengęs moteriškais drabužais?

Prikniaukiau savo antrą pusę, kad man tų kukurūzų paimtų. Visai nieko buvo.

Pabaigai, 1 minutės filmas su dainele. Apie naminius liūtukus:

Bėgantys arkliukai

2011-12-05T08:05:00.001-08:00

:)
Bėgantys arkliukai:

eee... arkliukų tikriausiai nesu nė 10 kartų gyvenime piešusi... Vistiek jie į kokius tai drakoniukus panašūs išeina. :)

Fosilijos X

2011-12-04T03:12:00.001-08:00

Štai naujausias mano darbelis (pieštas pagal pageidavimą, jeigu norėtumėte piešinio, prašau man parašyti emailą ;) ):

O čia - dar šiek tiek senų darbelių, kad įrašas nebūtų toks tuščias:

Blogerių kalėdiniai mainai. Sudalyvauk ir tu!

2011-11-27T03:18:00.001-08:00

Ketinu sudalyvauti šiuose blogerių kalėdiniuose mainuose >:3

Dovanėlė turėtų būti iki 15 Lt, bet aš planuoju nupiešti A5 darbelį akrilu arba A4 spalvotais pieštukais. Manau, kaip nuo manęs, tai bus visai nebloga dovanėlė :D

Na, ir kokių niekučių dar reikės prie siuntinuko pridėti ^3^

O čia yotubėje rastis video, kuris, tikiuosi, įkvėps visus mėgstančius paišyti spirales:

Fantominės rankos

2011-11-25T10:39:00.001-08:00

(Paspaudus ant paveikslėlio atsidarys didesnė versija)

Peržiūrinėjau visokių eskizų krūvą ir pastebėjau, jog vis paišau šitą pozą, ir vis (dažniausiai) nebaigiu tų pačių kūno dalių...

Le wha? :D

Beveik kasdien apsiprekinu tame pačiame prekybos centre. Nemažas toks, atrodytų, kad ten turėtų kasdien daugybė žmonių praeiti.

Šiandien už manęs stovėjęs vienas vyriškas kažkaip netyčia prieš mano prekes padėjo savo alaus butelį. Nepastebėjau to, bet kai kasininkė "skanavo" mano prekes, nuskanavo ir tą alaus butelį. Tiek aš, tiek už manęs stovėjęs vyriškis buvome išėję į nuosavas Narnijas ir to nepastebėjome, bet tik kad išgirstu pardavėję staiga klausiant "ČIA JŪSŲ?". Pasižiūriu, sėdi abiem rankom paėmusi tą butelį ir žiūri į mane didelėm akim. Aš ramiai pasakau "ne, čia tikriausiai šio pono", pardavėja su palengvėjimu atsidūsta, padeda butelį prie vis dar užsisvajojusio vyriškio prekių, pabaigia "skanuoti" mano prekes, atsiskaitau ir einu namo.

Beeidama susimąsčiau, kodėl pardavėja taip siaubingai nustebo, kad net metė visą savo darbą ir kone atsistojusi manęs paklausė ar tas butelis alaus tikrai mano. Tada supratau, kad kiek ten perku, tai eilėje visada būna 5-7 žmonės ir praktiškai visi visuomet perka bent po 1 butelį alaus, o jei prekinuosi ryte, tai dažniausiai būnu vienintelė be litrinio degtinės butelio... Keista, bet kai kasininkės kasdien susiduria daugiau mažiau vis su tais pačiais žmonėmis, jos ima juos įsidemėti ir susidaro įspūdį apie juos tikriausiai pirmiausiai iš jų prekių.

o_o

Prieš 2 metus kas kelias dienas priešpiečius pirkdavau vienoje mažesnėje vienam prekybos tinklui priklausančiai parduotuvytėje, tai joje mane aptarnaudavo be eilės, mat, kasininkių nuomone aš visada duodavau tiksliai ir be grąžos ir dėl to buvau nusipelniusi šios "privilegijos".

keep drawing from studio shelter on Vimeo.

Universitete pradėjome neurologijos ciklą.
Sunku, bet žiauriai įdomu.

Rudo popieriaus manija

2011-11-20T09:53:00.001-08:00

Šį savaitgalį pabaigiau du šaunius darbelius ant rudo popieriaus su juodu tušu ir baltu akrilu:

Pirmasis keliaus mano grupiokei, į kurios gimtadienį aš turėjau nueiti, bet sugebėjau pražiopsoti.
KAIP ĮMANOMA PRAŽIOPSOTI GIMTADIENĮ?...

ToT *verkia*

Na, bet piešinį ji vistiek gaus >:0 su priderintu rėmeliu.
Va taip va.

O jeigu ir jūs norite piešinio iš manęs nemokamai (koks viliojantis žodis), tai kaip tik siūlau 3 tokio pat stiliaus darbus - o salygos kaip tokį gauti štai čia (anglų kalba).
Nes jau seniai buvo kokia loterija iš mano pusės ;D

NOW GO GO GO!

Sixthleafclover konkursas

2011-11-19T00:34:00.001-08:00

Sixthleafclover paskelbė konkursą, kuriame reikia nuspalvinti jos pateiktą drakoniuką, o laimėtojas gaus tokio drakoniuko statulėlę nuspalvintą pagal jo sukurtą dizainą.

Žinoma nelaimėsiu (mano dizainas per daug nykus), bet vistiek dalyvauju, nes baisiai mielas darkoniukas ^3^

Tai štai maniškis:

O štai čia galite pamatyti kaip atrodo 2 iš minėtų statulėlių.

MORKYTĖS!!!

0+0=0 arba, tikrai geras patarimas

2011-11-17T10:44:00.001-08:00

Va taip va.

Idėja, adata ir daug daug dirbtinių gaurų....

2011-11-14T10:58:00.001-08:00

Šiandien susitikau seną pražystamą, kurios ryšį su manimi būtų galima prilyginti devintam vandeniui nuo kisieliaus...

Atsimindama, kad ji labai norėjo tapti dizainere (kai buvau 6-7 klasėje, 80% merginų norėjo būti "dizainerėmis"), paklausiau ar jai pasisekė įgyvendinti savo svajonę, o ši atsakė, kad dar geriau - ji rado būdą kaip suderinti potraukį kūrybai, siuvimui ir dar gražaus pinigėlio pasidaryti - ėmė siūti fursuit'us... po akimirkos visiškos tylos, kad net tarpdimensinių svirplių nesigirdėjo, net perklausiau, kadangi negaliu įsivaizduoti, kad Lietuvoje tokiam dalykui būtų paklausa!

Pasirodo viskas daug paprasčiau - pasiūni kelis fursuit'us po 1000-6000$, parduoti užsienin, kur ši kaina, atsižvelgus į perkamąją galią, nėra tokia ir didelė, pinigėlius už darbą, per tarpininką, gauni čia Lietuvon, susimoki mokesčius, nusiperki medžiagų kitiems užsakymams ir gyveni už likusius.

Nors labai norėčiau narciziškai pasigirti "ėėė, aš ją pažįstu", bet manęs užsiprašė neskelbti kuri iš fursuit'ų make'rių gyvena Lietuvoje (gal tai kaip nors kainą numuš, I dunno...).

Na, bet vistiek, tiems, kurie nelebai įsivaizduoja kas do briedas yra tas fursuit'as:

Raudonas drakonas (su judančiais sparnais). Autorius Beastclub. Pasižvalgius šio kūrėjo puslapyje smarkiai nustebau, nes 2 jo kostiumus yra tekę išvysti iš arčiau. Mažas tas pasaulis... Kita vertus, jo kainų/rezultato santykis atrodo tikrai stulbinančiai patrauklus.

Vilkas iš FurrHappens. Man asmeniškai labiau patinka tikroviškesnėmis akimis, bet "cartoon" stilius dažnai irgi labai labai neblogai žiūrisi.

Žinoma, čia paklausite, a velniui šitos nesąmonės reikia?

Tai aišku, kad nereikia.

Kaip nereikia ir papų didinimo operacijų, "aiphon'ų", interneto ar cukraus arbatoje.

bet, taigi smagu...

Įstabiausia tai, kad praktiškai visko, ko reikia šitam hobiui/žaidimui/iškrypimui (čia jau žiūrint iš kurio kampo ar pozos pasižiūrėsi), gali rasti mūsų siuvimo it buitinių prekių parduotuvėse!

Po sesijos turėsiu laisvą savaitę-dvi, tai pamėginsiu pasisiūti letenėles (nuoroda veda į instrukciją anglų kalba).

:0 and then I'll do rawr with them!

O šitas vyrukas mane pralinksmino... Jei mūsų televizijų vaikiškų laidų spec. efektų kūrėjai galėtų pasiekti bent tokių "megėjiškų" rezultatų...

Žaliasis šokėjas 1

2011-11-07T10:09:00.000-08:00

Sakau reikia vėl pradėti kasdien piešti bent po valandą...
Skanerio vis dar neturiu, tai kolei kas naujausio mano piešinio procesas bus "fotografuojamas" :)

Kol kas jau į darbą "sukištos" 4 valandos.
:) Dar liko daug vedžiojimo ir spalvinimo vėliau x3
Tik galvoju ar netrūksta šitam drakoniukui kokių sparnų....
Ką manote?

PS - įkėliau savo facebook'o nuorodą į kairę blogo nuorodų juostą :)

Fosilijos IX

2011-11-06T06:28:00.000-08:00

Šiandien sužinojau, kad yra bent vienas žmogus, kuris mano, kad aš jo vis pakartotinai nepriimu į savo draugų ratą vienam socialiam tinkle.

Dažniausiai aš nepriimu draugų pakvietimų iš asmenų, kurie savo draugų sąraše turi tūkstančius draugų, o juos pačius kaip draugus yra ušžymėję vos keliolika (nes dažniausiai tai teisiog būna asmenys ieškantys naujos plotmės savo reklama) arba iš akivaizdžiai mosulmoniško pasaulio pagyvenusių vyriškių...

Greičiausiai yra taip, kad tiesiog mėginama "uždrauginti" mane tokiame socialiniame tinkle, kuriame aš esu išsiregistravusi, arba kur kažkas kitas mano vardu yra susikūręs profilį (enorca gal ir ne toks dažnas slapyvardis kaip koks silvernightlover, bet vistiek yra ir daugiau žmonių taip pasirašinėjančių :) ). Tad tokiu atveju tiesiog prašau man parašyti emailą enorca[eta]gmai.com, arba palikti čia komentarą ir pasiguosti.

Taip, o dabar, šiek tiek senų piešinių:

Storaskūrė Pamela

2011-11-04T05:26:00.000-07:00

Dabar vienas prekybos centras reklamuojasi, kad nupigino pamelus (jabongus), kuriuos kažkodėl pas mus vadina pamelos greipfrutais, nors pamelai yra viena rūšis (Citrus maxima - pavadinimas jam labai tinka, nes pažodžiui išvertus reiškia "didžiausiasis citrusas"), o greipfrutas visiškai kita (Citrus paradisi - kas išvertus iš lotynų kalbos reiškia "rojaus citrusas", nes kurį laiką buvo manoma, kad būtent greipfrutas ir buvo uždraustasis vaisiuis (kita populiari "hipotezė", kad tai buvo granatas)). Žodis citrus pats ir reiškia citrusą, bet dažnai kildinamas iš cedar, reiškiusio "kedras", mat kažkur, kažkada kažkas sumąstė, kad tas rūgštus geltonas daiktas auga ant į kedrą panašaus medžio...

Jeigu kada valgėte labai saldų apelsiną, kurio žievelė lengvai nusilupo (tarsi "atšoko" nuo pačio apelsino), o jo viršūnėje buvo tarsi koks tai iškilimas (po nulupimo pasirodė, kad ten buvo tarsi mažesnis apelsinukas, ar net apelsinukas apelsinuke), tai greičiausiai valgėte pamelo ir mandarino hibridą. Pas mus juos parduota dažniausiai su kokiu prierašu "Apelsinai, II klasė", nes dydis panašus :)

Bet grįžkime prie pamelų. Susigundžiau ir nusipirkau vieną 1,3kg, bet visiškai pamiršau, kad šitie vaisiai turi žievę storumo sulig

(pjoviau tai per storiausią vietą...)

Savo pirkinio "protingumą" galėjau įvertinti tik vienaip:

PS - jeigu jūs ar jūsų artimasis vartojate statinus (mažinti cholesteriolio konc.), kalcio kanalų blokatorius (gydyti ischeminei širdies ligai (skausmams širdies plote) ar mažinti kraujospūdį), imunosupresantus, raminamuosius (ar migdomuosius), erekciją gerinančius vaistus (Viagrą ar jį ją panašius), turėtumėte vengti gerti ir valgyti greipfrutus ar kt. citrusus (bet pavojingiausi išlieka greipfutai) bei granatus, nes juose yra medžiagų, kurios sutrikdo kai kurių vaistų nukenksminimą kepenyse ir galite "susiėsti" kepenis ar net mirti. Lietuvoje yra užfiksuota tokių mirčių atvejų, ir netgi tokių, kai žmonės taip "nusinuodyjo" užgerdami jonažolės arbatą greipfruktų sultimis (nors galima nusinuodyti ir vien tik jonažolėmis, kasi irgi pasitaiko).

Vaikų mažėja, pensininkų daugėja...

2011-11-03T08:02:00.000-07:00

Praeitame mano blogo įraše Vi paliko labai įdomią nuorodą - BBC News puslapyje galite įvesti savo gimimo datą ir sužinoti kiek maždaug Žemėje tuo metu gyveno žmonių (per maniškę 5,233,076,079) ir kokia yra jūsų nuspėjama gyvenimo trukmė (moterų Lietuvoje yra 77,2 metai) (bei daug kitų įdomių dalykų, kuriuos rasite ten apsilankę).

(Paveikslas: "Slowly After" Jace Wallace)

Koks didelis skaičius....
Ir kokia ilga gyvenimo trukmė!

Kartais net sunku patikėti, kad dauguma šiandien vakarų pasaulyje gimusių vaikų gyvens virš 80 metų. Žinoma, vidutinė gyvenimo trukmė visada bus trumpesnė, bet net ir tokiu atveju ji neatsiliks labai žymiai.

Svaiginanti laiko dovana.

(autoriaus nežinau)

Sunku tiksliai pasakyti kiek žmonės gyvendavo anksčiau, kadangi apie tai galima būtų spręsti nebent iš archeologinių ir antropologinių tyrimų, bet štai, atrodytų dar visai neseniai, XVII amžiuje Anglijoje gyveno toks John Graunt, kuris gavo dirbti darbą ne itin susijusi su jo išsilavinimu - sisteminti duomenis apie tuo metu Anglijoje gyvenusius žmones (kiek jų yra, kiek vyrų, o kiek moterų, kokio jie amžiaus ir panš.).

Ir nors tokį darbą iki jo dirbo nė vienas žmogus, bet jis pirmas atkreipė dėmesį į didelį žmonių mirtingumą ir, pirmiausiai vedamas asmeninio smalsumo, pradėjo skaičiuoti iki kokio amžiaus kokia dalis gimusiųjų išgyvena.

Štai tais laikais gimęs vaikas sulaukti 6 metų turėjo 64% galimybę, bet 35 metų sulaukdavo tik 16%, o 60 vos 3%. Todėl visuomenėje turėjo vyrauti vien vaikai ir žmonės ~20 metų amžiaus. Spėjama gyvenimo trukmė Europoje tada siekė vos 30-31 metus, bet sulaukus 21 metų tikimybė labai išaugdavo sulaukti ir 60-ties.
Šiandienos ir niūdienos palyginimui - neolite numatoma gyvenimo trukmė tebuvo 20 metų, nors fiziškai žmonės mums buvo praktiškai identiški (bet gyveno tikroje ekologijos fanatikų fantazijoje...)

(Tran Ngyuen)

Žinoma, visuomet egzistuoja dalis žmonių, kurie bijo pasenti. Kai kurie bijo net užaugti ir galutinai subręsti - jie vargiai beįsivaizduoja savo gyvenimą sulaukę ketvirtos dešimties.

Ech, nenuostabu kad šiuolaikinėje visuomenėje tiek daug keistų problemų iškyla - pvz.: jei tada, kai santuoka buvo "išrasta" galėjai tikėtis joje nugyventi tik kokios 10-15 metų iki mirties (darant prielaidą, kad vedei-ištekėjai jaunas), o šiandien galima kalbėti apie dešimtmečius... Žinoma lengviausia arba nukelti santuokos laiką arba tuoktis daugiau nei vieną kartą - tokiu būdu artimiausiai judama link saugios avies ir sotaus vilko. Ir visgi nauja sociobiologinė niša ilgai nebūna tuščia.

Kartais jaučiuosi taip, tarsi gyvenčiau ateityje.

Su planšetiniais kompiuteriais, naujos kartos antibiotikais ir biologiniais preparatais, magnetinio rezonanso tyrimais, GMO ir kosmoso tyrimais, su gyvenimu, kuris ne tik tęsiasi 3-4 kartus ilgiau, nei mano rūšies pradžioje, bet ir palieka man laiko mąstyti ne vien apie tai ką valgyti ir kaip elgtis, kad nesuvalgytų manęs ir mano vaikų, net su tokiais elementariais dalykais kaip monotipiškos šaligatvlio plytelės ar vakuminėje pakuotėje įpakuotas maistas, visa tai atrodo fantastiškai.

Ir net negaliu įsivaizduoti, kaip atrodys pasaulis dar po 100 metų...

Įdomu, kuris iš mūsų jaustųsi blogiau...

2011-11-02T08:34:00.000-07:00

If I was as bad as they say I am,And you were as good as you look,
I wonder which one would feel the worse
If each for the other was took?

George Barr Baker

Jei aš būčiau toks blogas, kaip sakoma,

O tu būtum toks geras, koks atrodai,

Įdomu, kuris iš mūsų jaustųsi blogiau,

Jei vieną painiotu su kitu?
(mano vertimas, labai nesikabinėkit, jūs grammar naciai >:0)

Sako atsakymas į šį klausimą puikiai atspindi asmenybę.

Pasprendi psichologinių testų, paspalvini spalvinimo knygučių, užvaldai Jupiterį... ir lauki kitos savaitės.

2011-11-01T06:27:00.000-07:00

Nauja gyvenamoji vieta taip pat reiškia ir naują IP. Nežinau kam jis tiksliai priklausė prieš tai, bet yra užblokuotas gal 50% blogas.lt blogų. le what?

Dar sienoje yra plyšys, kuris mane gąsdina D':

Šiaip tai jis visai nei grėsmingas, nei baugus, bet aš apskritai turiu šiokį tokį nepasitikėjimą architektūrinėmis konstrukcijomis ir galbūt to plyšio būčiau visai net ir neradusi, jei vieną naktį neapsikentusi spėjamai jo skleidžiamo garso nepradraskiusi tapetų ir pamačiusi, kad jis visgi ten yra.

Slėpėsi, šmikis ಠ_ಠ

Kaip žmogus su sisteminimo koeficientu 68, deja, bet esu pasmerkta atkreipti dėmesį į tokius dalykus, kaip kad plyšių skleidžiami garsai *sniff* O jei ir jus domina jūsų sisteminimo koeficientas arba tai, kokiai lyčiai priklauso jūsų smegenys galite atlikti štai šį testą (testas anglų kalba, ir turiu priminti, kad smegenų lytis ne būtinai koreliuoja su jūsų biologine lytimi ar seksualine orientacija).

Jeigu labai jau mėgstate visokius psichologinius testus, galite atlikti ir šį testą (lietuviškos versijos nėra, bet yra galimybė pasirinkti anglų, rusų, lenkų ir kt. kalbas).

Mano rezultatas:

Gerai, užteks to narcizismo, grįžtu prie to, apie ką pirmiausiai norėjau šiandien parašyti.

Kaip jau anksčiau žadėjau, norėjau įkelti nuorodą į man patikusią spalvinimo knygelę.

Taigi, štai ta nuoroda

Vieną iš jų netgi nusisplavinau ir prisikabinau ant sienos (nea, ne ant tos, kurioje yra plyšis *durr*):

(Skanerio tai neturiu :) )

Bespalvindama prisiminiau kelis dalykus - pirmiausiai, tai apie meno terapiją - dažniausiai ji pradedama ne įkišus žmogui į rankas drobę ir teptuką, bet duodant spalvinimo knygučių, tam, kad suformuoti pasitikėjimą savimi. Iš esmės tai būtų galima prilyginti siuvinėjimui kryželiu (kai siuvinėjama remiantis "gatava" schema, arba dekupažui (kai jam naudojami ne dekupažuotojo suskurti piešiniai, bet jau "gatavi" paveikslėliai) - visa tai daroma siekiant sau įrodyti, kad kažką sugebi daryti gerai, o kas nuostabiausia, kad kuo daugiau darai, tuo darai geriau (tuo tikriausiai labiausiai skiriasi nuo meno grynąją prasme, nes jis pirmiausiai remiasi ne atlikimo technika, bet kuriančiojo gyvenimo patirtimi. Kai dailininkas savo geriausią paveikslą nutapo per 2 valandas, bet jam ruošiasi visą gyvenimą, bet apie tai kitą kartą.)

O antra, kažkaip prisiminiau savo vaikystę, kai pirmą kartą teko spalvinti knygutę darželyje - iš manęs grupiokai tada kaip reikiant išsišaipė :D Ir vien dėl to, kad ją spalvindama aš ne tik, kad nenaudojau vaikiškų flomasterių "taupymo" manevrų, kai vietoj vientiso ploto padengimo norima spalva tiesiog užmetama kokia tai raizgalynė, bet dar ir spalvindavau tokius dalykus, kaip mėlyną dangaus foną, ar net nupiešdavau ten debesų, vaivorykštę (ar net visą foną, jei personažas būdavo tuščiame lape).

ech :( tada net auklytės ant manęs supyko ir pasakė, kad aš visai nemyliu savo tėvelių, kad taip netaupydama flomasterių spalvinu (su tų laikų flomasteriais tai reiškė 2 pakuotės flomikų vienai plonai spalvinimo knygelei).

Šikna tame darželyje buvo, kitaip nepasakysi.

Ilgą laiką maniau, kad aš ten daugiau baisumų prisigalvojau, nei buvo iš tikrųjų, bet lendant kai kuriom ylom iš maišo, panašu, kad aš neatsimenu nei pusės to, kas ten tikrai vyko.

Bet, neatsimeni ir galvos neskauda.

Na, bent jau galvos.

O pabaigai - visiems nagingiems ir medingiems, mindfuck'inės Kalėdų dovanos idėja:

Tikrai vyriškas treniruoklis

2011-10-27T07:36:00.000-07:00

Mano reakcija buvo tik viena:

Nuspalvink drakoniukus (2009)

2011-10-25T08:24:00.000-07:00

Kadangi persikrausčiau gyventi į naują vietą, ir gyvenu be galo studentiškai (suprask be baldų :D ), tai neturiu stalo piešimui. Vis dėl to kuo nors rankas užimti norisi, prisispausdinau spalvotų knygelių lapų ir spalvinu juos vakarais lovoje. :) heh, bet va ir skanerio jiems (ar naujiems piešiniams nuskanuoti neturiu). Ryt pažadu įdėti nuorodą į man labai patikusią spalvinimo knygelę, bet šiandien noriu parodyti savo 2009 metais perpieštą mėgstamiausią vaikystės spalvinimo knygelę - Daliaus Regelskio sukurtus kačiukus paverčiau drakoniukais (paveikslėliai pasididina ant jų paspaudus):

Viršelis

Velykinis lauknešėlis :>

O nom nom nom.

“Aš tave matau” :D

“Mano kėdė >:0″

Koks gražumas prieš akis: tau drakonas pasakys! :D

Ta papūga visai skaniai atrodo…

Mano perpieštas drakonas visai neatrodo susijaudinęs. Kas gi jį varys? ;D

O NOM NOM NOM >:B

Drakonas paprasčiausiai alergiškas.

:} greičiau vasara ateitų :D

Nu, mamaaaa....

Ar šaltakraujui, ar šiltakraujui - radiatorius geras draugas :D

Su gardžiu prakaito prieskoniu...

Ramios žuvys - riebios žuvys >:)

Va taip va.

Vienas iš geriausių mano gyvenime perskaitytų apsakymų

2011-10-21T09:53:00.000-07:00

Angi Shearstone paveikslas

Harlon Ellison apsakymas "I Have No Mouth, and I Must Scream" pakliūna į dažniausiai perleidžiamų literatūros kūrinių anglų kalba šimtuką.

Kai jį perskaitai, supranti kodėl. Labai rekomenduoju.

Kas šieną tręšia?

2011-10-20T08:56:00.000-07:00

Šiandien belaukdama troleibuso stotelėje susidomėjau štai šia reklama:

Kokybė gal ir ne per geriausia, tad čia galite pamatyti geresnį variantą, iš pačio www.ekonomika-aktyviai.lt puslapio.

Žiūrėjau, žiūrėjau ir štai ką sužiūrėjau.

Komikso paneliai išdėlioti ratu, todėl susidaro įspūdis, kad čia bus pateikiamas koks tai UŽBURTAS BLOGIO RATAS^TM iš kurio išeitį galėtų rasti tik pakankamai išsilavinęs žmogus (ir, maždaug, dėl to derėtų jau mokykloje pradėti domėti tokiais dalykais).
Tarkime skaityti pradedu nuo viršaus, kuriame politikas "pasižada" sumažinti pieno kainą.

1 panelis (ties 12 valanda) - pardavėja teigia, kad pieno vaikučiams pigiau parduoti negali, nes jai pačiai ūkininkas per brangiai parduoda. Gerai, einava pas ūkininką:

2 panelis (ties 3 valanda) - ūkininkas (kuris augina dvi žavingai nupieštas karvutes, tikriausiai šauniasią šio plakato dalį) teigia, kad negali pardavėjai pigiau parduoti pieno, nes tai žemdirbys kaltas, kuris per brangiai parduoda šieną. Gerai, einam pas žemdirbį:

3 panelis (ties 6 valanda) - žemdirbys teigia, kad negali pigiau parduoti šieno, nes per brangiai kainuoja trąšos. Bemąstant ar žolė šienui reliai yra tręšiama, akys automatiškai nukrypsta į kitą "užburto rato" grandį, kuri turėtų atskleisti kas nesutinka ūkininkui parduoti pigiau trąšų, nes pats negali pigiai įsigyti pieno-maisto produktų:

4 panelis (ties 9 valanda) - vaikučiai???? O_o tai ar jie tas trąšas kaip nors gamina... ar...

The dark side of economics. Nenuostabu, kad Wall Street'e ne kažką...

Didelis mėnulis ir mažas drambliukas

2011-10-19T09:25:00.000-07:00

Šioje nuostabioje Iván Éder nuotraukoje matyti ne kas kitą, kaip mėnulis (didysis kūnas) ir Venera (mažesnysis kūnas) dienos danguje. Šiaip jie abu dažniausiai būna matomi, tačiau čia jie "pagauti" šalia vienas kito ir dar "dylantys" :)

O čia - neblogas video, kuris turėtų patikti visiems neabejingiems paišymui pamokų/paskaitų metu ;D

(notes on) biology from ornana films on Vimeo.

Pasiskiepijau nuo gripo

2011-10-18T09:35:00.000-07:00

Tai va, šiandien pasiskiepijau nuo sezoninio gripo.

Jei farmacininkų spėjimai pasiteisins, tai gripo išvengsiu.

Jei nepasiteisins, tai vėl gi nieko tokio - gripas "mėgsta" jam imuniškai naivius žmones, todėl net jeigu sirgsiu ir mutavusiu gripu, juo persirgsiu lengviau :>

awesome.

Naujas gražus desktopas

2011-10-15T08:36:00.000-07:00

Apsikuopiau desktopą :)

Fono paveikslėlis iš čia. Aš tik pakeičiau ant sienos kabojusio paveikslo paveikslėlį į man labiau patikusį brolių Hildebrandt'ų paveikslą:

Ir dar keletas, nes baisiai gražūs :D

PS - jeigu paspaudus pėlyte ant piešinėlių jie nepasididina, o "iššoka" koks tai gudrus googliaus piešinėlių "browser'is", tai tiesiog užveskite ant piešinėlio ir paspaudę kairį pėlytės klavišą pasirinkite atverti saistomą objektą naujoje naršyklės kortelėje/lange :)

Fosilijos VIII

2011-10-12T08:33:00.000-07:00

Grįžau :D
Ta proga - šiek tiek senų piešinių :) (paspauskite ant darbų, norėdami pamatyti didesnį vaizdą):

ir vėl...

2011-09-30T05:12:00.001-07:00

Dėl tam tikrų priežasčių negalėsiu naudotis internetu iki spalio vidurio.
:) tai tiek.

Pabaigiau siuvinėti stirniukus

2011-09-28T09:54:00.000-07:00

Pagaliau pabaigiau siuvinėti dar pernai vasarą pradėta savo stirniukų porą (o gal čia elniukai?):

(paspaudus paveikslėlis pasididina)

Atrodo labai "pertampytai", bet kai įrėminsiu turėtų atrodyti žymiai geriau :> (tuomet nufotografuosiu vėl).

:/ šį kartą skanavau su nauju skaneriu, kuris yra turbo lievas :D naudojimasis juo turbūt man įvarys ~~pirmą pasaulyje~~ įgytą daltonizmą.

O vat va čia yra gėris, kurį būtinai aplankykite.

Užsiaugink vienaragį ožį pats

2011-09-27T09:21:00.000-07:00

1984 metais toks Timothy Zell JAV užpatentavo "vienaragių darymo" chirurginę operaciją.
Tik vat vienaragio šios operacijos dėka neįmanoma "padaryti" iš arklio, bet galima iš ožkos, avino, karvės, netgi antilopės - iš bet kokio raguoto kanopinio. Kol gyvūnas dar pakankamai mažas chirurginiu būdu reikia perkelti jo ragų užuomazgas į norimą būsimo rago vietą... Tai galbūt nebūtų taip įdomu, bet T. Zell'as taip pat teigė, kad tokiu būdu sukuria didesnių intelektualinių gabumų sutvėrimus, ypač jeigu naujasis ragas užauga gyvūno konkorėžinės liaukos projekcijoje.

Operacijos kūrėjęs taip pat buvo vienas iš pirmųjų ekologiško gyvenimo pradininkų JAV, bei sukūrė gana įdomią ekologija + pagonybe paremtą religinį judėjimą :)

(Paveikslėlis iš patento. Operacija nėra labai sudėtinga...)

(Operacijos kūrėjęs niūdiena :) )

(Ir jaunystėje su vienu iš pirmųjų vienaragiukų)

(Ir dar anksčiau - kažkokiame tai kostiumų konkurse ;) )

(Visai neseniai užaugintas ožiukas vienaragiukas)

Timothy Zell 2004 metais, įkvėptas Hario Poterio sagos, įkūrė pilkųjų burtininkų mokyklą :)

Pradėjau vartoti odos emolientą

2011-09-26T07:28:00.000-07:00

Šio mėnesio pradžioje pradėjus studijuoti dermatologiją (mokslą apie odos ligas ir sutrikimus) ir kone prie kiekvienos ligos gydymo ar profilaktikos būdavo nurodomi emolientai - tam tikri odos drėkinimui, o tuo pačiu ir jos barjerinei (nuo infekcijų apsaugančiai funkcijai) skirti kremai ir tepalai.

Toeriškai turint sveiką odą ir gyvenant idealiomis aplinkos sąlygomis jokio emoliento nereikėtų. Tačiau idealiose sąlygose visi žmonės galėtų vaikščioti nuogi be baimės nudegti, nušalti, išdžiūti ar sudrėkti, apsipleiskanoti ir taip toliau ir panašiai...

Taigi nusprendžiau ir aš išmėginti emolientą, juk praktiškai ir šeimos gydytojas turėtų rekomenduoti sausos odos ar "sausų odų" rizikos grupėje esančiam pacientui pamėginti jį naudoti, bet kaip galima rekomenduoti profilaktinę priemonę jos pačiam neišbandžius? Būtų kažkas panašaus į raginimą skiepytis pačiam nepasiskiepyjus, drausti rūkyti pačiam rūkant, ar kalbėti apie abortų ir kontracepcijos draudimus neįsivaikinus ar net nepagimdžius nė vieno vaiko :)

Iš pradžių emoliento užsukau į vaistinę, bet ten dauguma buvo brangūs, o taip pat turėjo man visiškai "nereikalingų" medžiagų - papildomų riebiųjų rūgščių, vitaminų odai, antioksidantų, kai kurie buvo su antiseptinėmis priemonėmis, vienu žodžiu, kaip ir dera vaistinėje, jie daugiau buvo skirti jau realiai su odos problemomis susiduriančiais žmonėms, o ne tokiems, kaip aš "kas bus, jei aš...?".

Tuomet užsukau į kosmetikos parduotuvę ir ten radau man patikusį emolientą su konservantais ir kvapikliais :D (tikriausiai ir su dažikliais, nes anas yra keistai gelsvos spalvos).

Kitas, ir Lietuvoje gana populiarus variantas, yra gamintis emolientą namuose, mat taip būna žymiai pigiau, bet tai gana "teplus" procesas, o aš tinginė su ilgąją y.

Tepiausi kaip nurodyta instrukcijoje - po kiekvieno maudymosi nepraėjus 3 minutėms padengdavau visą kūną, išskyrus galvą.

Pastebėti pliusai:

Maudantis vakare po jo vartojimo yra lengviau užmigti, nes nebėra odos "tempimo" pojūčio. Bet jo ir šiaip nesijaučia, kol jis nedingsta. Kažkas panašaus į dantų akmenis, kai pajunti, kad jų turėjai tik po to, kai juos pašalina ir supranti, kad nebėra to keisto pojūčio dantenose, dėl kurio su ilgesiu žiūrėdavai į kuo mandresnius dantų šepetėlius...
Sumažėjo blauzdų pleiskanojimas. Tiksliau visai išnyko, tai visai malonu.
Praktiškai išnyko po kojų skutimosi kamuodavęs blauzdų ir šlaunų bėrimas mažais pūlinėliais (folikulitų skaičius). (Tokio efekto tikėjausi pirkdama skutimosi putas, bet jos niekada juo nepasižymėjo).

Minusai:

Kaip tingisi tą emolientą teptis.... x_x
Nors brangesniuose emolientuose būna gryni sintetiniai hidrofobiniai naftos produktai ir panašūs bakterijoms neskanūs dalykėliai, bet mano pasirinktame pigiasniame variante buvo kakavos sviestas, todėl jis kvepia šokoladu... ir siaubingai skatina apetitą. Ir nors jame yra privaryta gausybė konservantų, bet tai neapsaugo nuo ant mano odos natūraliai gyvenančių mikrobiukų, kurie jį skaniai vartoja ir ilgiau nesiprausus atsiranda saulėje pagulėjusio šokolado kvapas :D
Visuomet išlieka klausimas "ar man to tikrai reikia"? :)

Tai va tiek va šiandien :) Ketinu pamėginti ir toliau jį vartoti (tik išmėginti ir kitas firmas), tai gal vėliau apaugsiu kokiom karpom ar man nusilups visa oda ir tada jūs visi turėsit labai liūdėti... arba bent jau apsimesti >:0

Triopsų auginimas - 1 savaitė

2011-09-25T05:51:00.000-07:00

Atsimenate, kažkada rašiau apie triopsus?
Tai va, pagaliau gavau jų kiaušinėlių - tiksliau man jų padovanojo mano mama gimtadienio proga :)

Praeitą sekmadienį pamėginau juos išperinti. Pirmiausiai susiruošiau priemones (paspaudus ant nuotraukos galima pamatyti didesnę versiją):

(1 - žaislų "išparduotuvėje" įsigytas žaislinis akvariumas. Išsiperėję triopsai būna mažiukai, tai nusprendžiau, kad kol paaugs jiems tiks ir "dafnijinis" akvariumas :> Plius, galėsiu į juos žiūrėti, kai nusibos mokytis... 2 - akvariuminio smėlio pakelis... kad būtų gražiau, nors šiaip tikriausiai nelabai jis ten reikalingas, kadangi triopsai tik paaugę ims jį kapstyti, o tada juos jau tikiuosi perkelti į didesnę erdvę. 3 - triopsų kiaušinėliai (mama sakė pirko dovanų parduotuvėlėje), 4) Padidinamasis stiklas, nes išsiritę triopsai būna labai maži ir juos sunku įžiūrėti.)

Pseudo akvariumą išploviau ir į jį supyliau smėlį (jį irgi reikėjo išplauti, bet aš žiopla ir apie tai pagalvojau jau tik po to, kai vėliau užpyliau vandeniu...):

Įpyliau vandens iš krano - jį prieš tai vieną dieną palaikiau kambaryje, kad susivienodintų temperatūra.

(medine lentele pastumdžiau smėlį :)

Tuomet supyliau triopsų kiaušinėlių pakelio turinį - akivaizdu, kad jame buvo tiesiog šaukštelis to šapelinio grunto, ant kurio gyveno mano būsimų triopsiukų mamytės.

Nuotraukoje pamėginau triopsų kiaušinėlius parodyti rodyklėmis, kad įsivaizduotumėte kaip jie atrodo ir kokie maži jie yra:

Pirmas dvi dienas nevyko absoliučiai nieko :/

Šapai plaukiojo, o aš į juos žiūrėjau.

Vėliau atsirado kokių tai judančių baltų taškų, bet aš jų nenufotografavau ar nenufilmavau, nes maniau, kad ten tiesiog kokie nors akvariuminiai parazitukai auga, nes į mažus triopsiukus buvo visai nepanašūs, bet bėgant savaitei pamačiau, kad iš tų mažylių baltų taškų išaugo mažyčiai triopsiukai.

Užtat radau youtube'je video, kaip maždaug atrodo 1 dienos amžiaus triopsai (nors man jie čia panašesni į jau 2 dienų triopsiukus):

Manau man pavyko išperinti 5 ar 6.

Žinoma gaila, kad ne tokią gausą, kaip tame video, bet nežinau ar tiek nedaug išsiperėjo dėl to, kad kiaušinėliams nepatiko mano sukurtos gyvenimo sąlygos, ar dėl to, kad didžiajai daliai kiaušinėlių tiesiog reikia dar porą kartų išdžiūti ir vėl sudrėkti, kad jie pereitų iš "miego" stadijos į perėjimosi :) Vienaip ar kitaip, 5 triopsiukai irgi yra labai neblogai!

Kolkas triopsus šeriu akvariuminių žuvyčiu maistu - jį susmulkinu tarp dviejų šaukštelių ir įmetu į akvariumėlį. Manau, kad pačioje pradžioje triopsiukai ėdė ne tiek jį patį, kiek gaudė dafnijas ir ciklopus, kurie maitinosi šiuo maisto, o dabar tai jau ir jį skanauja :> Kadangi anie nuolatos juda ir stropiai duodasi po savo "sriubos bliūdą", tai manau, kad visai neblogai jie ten laikosi. Va kaip tik nuotrauka, kurioje vienas prikišo savo akeles prie vandens paviršiaus pasmalsauti:

Bandžiau nufilmuoti kaip jie plaukioja, bet nepavyko, tai ta proga radau video, kuriame nufilmuotas 10 dienų amžiaus triopsas gyvenantis stiklinėje:

Tai va tiek va :) Kai dar paaugs ar kas įdomaus jiems nutiks, parašysiu vėl.

Beje, pataisiau savo emailą kairėje blogo pusėje. Dabar jau turėtų veikti normaliai :D

Kodėl sąnariai traška, kas tos druskos ir ar verta pirkti maisto papildus sąnariams?

2011-09-24T11:51:00.000-07:00

[Šis įrašas yra mano asmeninė nuomonė, nenukreiptas nei už, nei prieš konkrečią firmą ar jos produktą. Jis negali būti laikomas konsultacija, jis negali būti laikomas pakaitalu konsultacijai ir negali būti laikomas šaltiniu. Jis yra to lygio, apie kurį žmonės vėliau sako "o aš internete skaičiau". Tekste išdėstomus faktus ir šaltinius tengiuosi grįsti bendromis žiniomis, visuomet esu atvira diskusijoms ir jūsų nuomonei. Vienu žodžiu - nežiūrėkit į viską per daug rimtai :) ]

Prieš pradedant kalbėti apie tai, ar sąnariams skirti maisto papildai veikia ar ne, reikėtų pakalbėti apie tai, kam jie yra skirti. Teisingai, apie sąnarius.

Tai kas tas sąnarys ir kodėl jie traška?

Kalbant labai abstrakčiai sąnarys yra ta vieta, kurioje viena dalis yra sunerta su kita. Žmogaus atveju sąnariais yra vadinamos kaulų formuojamos jungtys tarpusavyje.

Vieni sąnariai yra labai mažai judrūs - pvz.: dantis ir žandikaulis formuoja įkalo (gomfozės) tipo jungtį. Jeigu dabar suimtumėte kokį nors savo dantuką ir jį pajudintumėte, tai pajustumėte, kad jis šiek tiek juda. Kai kramtote šis menkas judėjimas neleidžia taip lengvai išsilaužti dantų. Kad dantys neišsikraipytų juos iš burnos pusės globoja ir šiek tiek spaudžia liežuvis, o iš "išorinės" skruostai ir lūpos (išsikraipę priekiniai dantys dažniau būna dėl atvėpusios apatinės lūpos, nei kad atvėpusi lūpa dėl išsiklaipusių dantų. Kai kurie žmonės yra pasmerkti "amžinoms" kabėms, vien tik todėl, kad rydami liežuvį atremia ne į kietąją gomurio dalį, bet į priekinius dantis ir juos stumia lauk :( ).

Kiti, kaip tik - esti neįtikėtinai judrūs, tik pagalvokite į kiek daug pusių galite sukti ir kelti savo žastą. Peties sąnarys pasižymi tokiu dideliu judrumu, kad jeigu rastumėte žmogų be sąmonės ir sugalvotumėte į saugią vietą jį nutempti laikydami jį tik už vienos rankos, tai jam tą sąnarį greičiausiai išsuktumėte, nes būtų atsipalaidavę sąnarį supantys ir nuo tokių nelaimių apsaugantys raumenys (todėl, jei tik turite jėgų, visuomet žmogų be sąmonės tempkite už abiejų rankų, arba už kojos)

Jeigu negalvosime apie tam tikras organizme esančias sąnarių išimtis, o apsiribosime tik tais sąnariais, kurių dėka mes judame (išskyrus stuburą), tai sudaryti tokiam "įprastam" sąnariui reikia:

1) Dviejų arba daugiau kaulų (pvz.: alkūnės atveju).

Jie sudarys atramą judėjimui.

Jeigu turite su kuo pamėginti, galite patys įsitikinti, kad jeigu formuotumėte sąnarį iš dviejų plokščių paviršių, tai reikėtų labai didelės jėgos juos pajudinti vienas kito atžvilgiu, nes reiktų įveikti didelę trinties jėgą. Jeigu turėtumėte du išgaubtus paviršius, tai juos judinti vienas kito atžvilgiu būtų labai lengva, bet kiek reikėtų jėgų norint juos išlaikyti nejudant! Ir nors mūsų kūne yra tokių sąnarių, kuriuos sudaro ir du plokšti paviršiai, ir tokių, kuriuos sudaro išgaubti, bet visgi daugumą sudaro tokie, kurie, na, liaudiškai tariant "susineria" - vienas turi iškilimą, o kitas įdubimą. O dažnai ir ne po vieną, kad užtikrintų geresnį "sukibimą".

2) Sąnarinio tarpelio.

Tarpelis leis kaulams judėti vienas kito atžvilgiu. Jei tarpelis bus per mažas sąnarys greičiau dils, jei per didelis, bus mažiau stabilus ir dažniau išnirs. Visai mažas ir be galo didelis tarpelis neleis sąnariui judėti :(

3) Kremzlių, padengti tas kaulų dalis, kuriomis jie trinsis vienas į kitą.

Tai apsaugos kaulų galus nuo susitrynimo vienas į kitą ir lūžimų dėl smūgių susitrenkus. Plačiau apie kremzles šiek tiek vėliau.

4) Sinovinio ("sąnarinio") skysčio, kuriuo užpildysime sąnarinį tarpelį.

Jis dar labiau sumažins trintį (dėl jo bus slidžiau), o taip pat maitins kremzles.

5) Sinovinės membranos, kurios apgaubsime visą sąnarį.

Ji apribos tiek sąnarinį tarpelį, tiek ir dar šiek tiek ertmės aplink sąnarį, kur galės "teleškuoti" sinovinis skystis. kai jį iš sąnarinio tarpelio jį spaudys judantys kaulai. Ši membrana taip pat gamins patį sinovinį skystį.

6) Skaidulinio audinio kapsulės, kuria apgaubsime gležną sinovinę membraną ir apsaugosime nuo sužalojimo.

Ši kapsulės turės būti pakankamai tampri, kad šiek tiek išsitemptų, jei pradėtų į sąnario ertmę kraujuoti, bet pakankamai stipri, kad neplyštų.

Ar kada susimąstėte kodėl sąnariai traška? Tikriausiai žinote, kad mažindami slėgį mažinate ir skysčio virimo temperatūrą - jeigu Everesto viršūnėje užsimanytumėte išsivirti kavos, tai užtektų vandenį pakaitinti ir iki 70 laipsnių pagal Celcijų temperatūros. Tiesiog kylant nuo žemės paviršiaus mažėja atmosferos spaudimas, nes mažėja atmosferos storis, kuri gaubia visą mūsų planetą ir po kuria mes kasdien vaikštome net nesusimąstydami. Slėgį galite sumažinti arba mažindami tam tikroje ertmėje esančių dalelių skaičių, arba tam padidinami tūrį, kurį užima tos dalelės.

Kai sutraškinate sąnarius, tai staiga padidinate sąnarinio tarpelio tūrį tam tikroje vietoje. Jeigu sąnarinis skystis yra pakankamai skystas ir turi kur nutekėti ar iš kur atitekėti, tai jis tą padaro be vargo, bet jeigu jis yra sutirštėjęs (pvz.: senstant) arba jo yra mažiau ir/ar sąnario kapsulė yra sustandėjusi (pvz.: mažai judinant sąnarius), tai ir sinovinio skysčio judėjimas po sąnarinę kapsulę yra sulėtėjęs. Todėl kai du sąnariniai paviršiai staiga atsitraukia vienas nuo kito ir į jų ertmę nespėja atitekėti reikiamas sinovinio skysčio kiekis, jau ten esantis staiga užima didesnį tūrį, užverda ir susidariusio dujų kamuoliuko sprogimas sukelia sąnarių trakšėjimo garsą. Netgi ir visiškai sveikas jaunas žmogus gali išprovokuoti sąnarių traškėjimą judindamas savo sąnarį neįprastu būdu arba sukeldamas tą judesį išorinių jėgų pagalba (pvz.: kai viena ranka traškinami kitos rankos krumpliai).

Jeigu mėgstate traškinti sąnarius, tai gali atsitikti keli dalykai - gali labai išvešėti sąnarį gaubiančios kapsulės (tik ne pati kremzlė!) ir po nuolatinio traškinimo turėsite gumbuotus ir didelius sąnarius (pvz.: krumplius), spogstantys burbuliukai gali sužaloti kremzlę, kuri, deja negyja (apie tai vėliau). Jeigu jums labai traška sąnariai nebijokite, tiesiog juos daugiau judinkite ir gerkite daugiau skysčių - tai pagerins sinovinio skysčio gamybą ir jį suskystins. Vis dėl to, jeigu nerimaujate, kreipkitės į savo daktarą, nes sąnariai gali skleisti daugybę įvairių garsų ir ten gali būti visai net ne traškėjimas - yra siaubingas mitas, kad sąnarių ligos yra išimtinai senų žmonių ligos. Jei taip galvosite, tai senatvėje tikrai "jomis" sirgsite.

Todėl taip ir yra, kad vieni gydytojai sąnarių traškėjimą laiko muzika ausims, o kiti siaubingais mirties varpais. Čia kaip su stikline, kuri vieniems pusiau pilna, o kitiems jau pusiau tuščia.

7) Įvairių raiščių, kuriais sutvirtinsime sąnarį, kad jis neišnirtų - jie gali laikyti sąnarį sudarančius ir jį supančius kaulus ir tampytis sąnariui judant, jie gali būti suaugę su sąnario kapsule ar su sąnarį gaubiančiais ar jį judinančiais raumenimis. Vienu žodžiu jie jį "riša" :)

8) Raumenų, kurie sąnarį judins.

Raumuo turi prasidėti ant vieno kaulo ir baigtis ant kito, tai yra "peršokti" sąnarį. Paprastai toks raumuo prasideda šiek tiek toliau nuo sąnario ant to kaulo, kurio atžvilgiu sakome, kad sąnarys juda, ir pasibaigia šiek tiek arčiau sąnario ant to kaulo, kuris, kaip sakome juda - įsivaizduokite svertą ir suprasite kodėl taip yra.

Kad dar labiau sustiprintų savo jėgą, paprastai raumuo prie kaulo prasideda dideliu plotu (galva), o ten, kur baigiasi, būna jau susiaurėjęs (ten taip vadinama raumens uodega), kartais net ne pats raumuo baigiasi ant kaulo, bet sausgyslė į kurią jis pereina - tokiu būdu ir trintis sumažinama. Tik pagalvokite, kad kol skaitote šį įrašą ir maigote mygtuką "žemyn", tai jūsų pirštą judinantys raumenys yra dilbio viršutiniame trečdalyje, o kituose dviejuose ir pačiuose pirštuose tęsiasi tik tų raumenų sausgylės (žinoma, maža kuria kūno dalimi jūs ten tą darote ;) ).

Taip pat, kadangi raumuo gali tik susitraukti, bet negali pats išsitempti, vienos ašies judesiui atlikti (pvz.: aukštyn ir žemyn) reikia bent 2 raumenų.

Be šių pagrindinių elementų sąnaryje taip pat gali būti diskai, kurie įsterpia į sąnario ertmę kaip atskiri elementai ir dar labiau sumažina trintį ir apsaugo nuo suspaudimo, sąnarinėje kapsulėje gali būti įaugusių ar ją apaugusių riebalinių maišelių, kurie saugo nuo sumušimo, taip vadinamų bursų (tepalinių maišelių), kurie iš esmės yra uždaros sinovijos ertmės, pripildytos sinovinio skysčio - jie gali būti savarankiškai įsiterpę tarp įvairių sąnarį gaubančių dalių, arba apgaubusios sausgysles, kad jos nesitrintų į kaulą, ką jau bekalbėti apie nervus, kraujagysles, ir dar daugybę daugybę įvairių dalių, apie kurias susimąstome tik tada, kai su jomis nutinka kažkas blogai...

Trumpai tariant sąnarys yra nuostabus evoliucijos išradimas. Ir nors nėra visiškai tobulas ir dėl jo trūkumų mums, kaip ir visiems kitiems stuburiniams gyvūnams, kyla tam tikrų keblumų, bet kokia nauda būtų iš kaulų, jei neturėtumėme sąnarių, tiesa?

Štai šiame trumpame video parodomas kelio sąnarys - atkreipkite dėmesį kaip juda kaulai. Ir į girnelę - ji pirmiausiai veikia kaip skridinys perduodanti šlaunies keturgalvio raumens jėgą, o taip pat, sulenkus kelį, jį puikiai uždengia atidengtą sąnarinį tarpą, kuris būtų lengvai pažeistas per odą ir po ja esančiomis kitomis minkštomis struktūromis. Girnelė nėra "tikras" kaulas - tai sezamoidinis kaulas. Sezamoidiniai kauliukai atsiranda sausgyslėse, kai atsiranda "skridinio" poreikis. Tokie kaip girnelė esti nuo pat gimimo (tiesiog kai kurių žmonių girnelė gali būti iš 2 ar 3 atsikirų kauliukų), o pvz.: riešo žirnis, gali būti, o gali ir nebūti.

Be sezamoidinių kaulų gali būti ir tokių kaulų, kurie būna kaip evoliuciniai reliktai (pvz.: papildomos plokštelės virš krūtinkaulio, vadinamieji driežo kaulai), arba sukaulėjusios sausgyslių dalys dėl nuolatinio tempimo pažeidimų (pvz.: jojiko kaulas), kalcifikuotis ir kaulus priminti gali ir vėžiniai procesai, arba randiniai dariniai.

O kas tos druskos sąnariuose? Aš maniau, kad jie traška dėl jų?...

Sąnarių "druskos" yra tikriausiai pats populiariausias medicininis mitas, kurį neretai palaiko ir gydytojai, nes pacientams tada nereikia nieko aiškinti ir galima greičiau eiti valgyti to pačio paciento atneštų mandarinų.

Asmeniškai manau, kad "sąnarių druskų" mitas turi dvi pagrindines kilmes:

1) Podagra - tai viena iš dažnesnių sąnarius pažeidžiančių (ir ne tik) ligų, kurią sukelia purinų apykaitos sutrikimas. 1-2% Europos gyventojų serga podagra, o kur dar visi tie, kurie serga nesunkia forma, arba mano, kad čia tiesiog senatvinis procesas į kurį nereikia kreipti per daug dėmesio...

Skamba sudėtingai, bet iš esmės liga yra labai paprasta - ja sergantis valgo mėsą, kurioje yra gausu baltymų. Organizmas baltymus skaido, kad jų perteklių galėtų pašalinti, bet tą daro šiek tiek defektyviai ir organizme ima kauptis šlapimo rūgštis. Ji kristalizuojasi ir kaupiasi (ypač ant įvairių plėvių), jos kristalai patys mechaniškai drasko audinius (nors yra be galo maži, bet ir mažas aštrus kristalėlis geba pažeisti tokį mažą sutvėrimą, kaip ląstelė), o taip pat jų "suvalgyti" ateina specializuotos organizmo ląstelės makrofagai, kurie yra gana "nekantrios" ląstelės - jeigu ko nors nesugeba "apžioti", kad įtrauktu į savo vidų, tai visus tuos fermentus, kuriais norėtų tą kristalą ištirpdyti išskiria į išorę ant kristalo ir dalis tų fermentų ima ardyti ir visai nekaltas mūsų organizmo ląsteles. O jeigu tą kristalą suniomnima, tai arba patys nusibaigia, arba dar pitkesni pasidaro ir kviečiasi į pagalbą dar daugiau makrofagų, o kadangi tą daro išskirdami chemines medžiagas (citokinus), kuriuos išskiria esant uždegimui, tai ir prasideda tas uždegimas, nors nėra nei kokios bakterijos ar viruso, kuris šiaip turėtų jį sukelti :(

Tai taip ir nutinka, kad sergant podagra organizmui kenkia tiek šlapimo druskos kristalai, tiek ir pačio organizmo reakcija į juos. Anksčiau podagra buvo laikoma "ponų liga", nes paprasta liaudis tiesiog negalėdavo suvalgyti tiek daug baltymų (mėsos, žuvies, kiaušinių ir panš.), kad taip smarkiai ir gausiai sirgtų šia liga. Vis dėl to podagra gali sirgti ir priesiekęs vegataras ar veganas, o kitas, valgantis kone vien tik raudoną mėsą, nejusti visiškai jokių nesklandumų - šlapimo rūgšties kiekis organizme priklauso ne tik nuo suvartojamo baltymų kiekio, bet ir nuo to, kaip organizmas juos perdirba (metabolizuoja), kiek žmogus gauna vitaminų, kokios jo kepenys ir inkstai, ir dar nuo daugybės daugybės kitų priežasčių.

Manau kad kartais gydytojai šiuos kristalus pavadina "druskomis", kadangi neretai pacientai ateina pas gydytoją primiausiai ne skausmo vedami, bet radę taip vadinamą podagrinį mazgelį - tiesiog sukietėjimą aplink sąnarį, kuris atsiranda, kai druskos kristalų sankaupą apgaubia minėti makrofagai, o kad jų išskiriami fermentai kur nors "nenutekėtų" tai organizmas apaugina visą ta kompleksą kompaktiškais ir kietais jungiamaisiais audiniais (nors tokiu atveju tiek kristalai, tiek makrofagai lieka "įkalinti" tokiame guziuke, kas kartais sukelia jau kitų problemų - pvz.: organizmas gali labai "įsijausti" į apauginimo procesą ir užauginti didelius mazgus, kurie jau trukdo sąnariams judėti ar užspaudžia kraujagyslę ar nervą, arba gali taip aklinai užauginti, kad to mazgo centre ląstelės nabegauna maisto ir žūvą (dėl žuvusių audinių kalcifikacijos lieka kietas it akmuo mazgas visam gyvenimui), arba, kas yra žymiai pavojingiau, prasidėti bjaurūs uždegimai ir infekcijos (ką aš čia kalbu, pati podagra dažnai jau yra bjauri liga)).

Pamenate mano minėta sąnarinį skysti? Štai nuotrauka, kuriuoje nufotografuotas mikroskopinis sergančiojo podagra sinovinio skysčio vaizdas - atkreipkite dėmesį kokie aštrūs, tarsi tikros adatos, yra šlapimo rūgšties kristalai:

O štai čia - sergančiojo keliai - vienas visai gražus, o kitas kažkoks gumbuotas - tuos gumbus žmonės dažnai pavadina druskomis. Pati mėgstamiausia podagros vieta yra kojos dydysis pirštas.

2) Osteofitai - iš esmės "osteofitas" yra išgalvotas terminas, nes pažodinis jo vertimas reikštų kaulines ataugas, bet a) kaulai ir taip turi normalias ataugas, b) kai kaulai ima auginti ataugas, kurių prieš tai nebuvo, jos būna vadinamos visai kitaip ir dažniausiai būna susijusios su vėžiniais ar nekrotiniais procesais.

Tai kas gi jie tokie?

Čia mums reikia grįžti prie įrašo pradžios ir atsiminti sąnario sandarą. Minėjau, kad šiek tiek pakalbėsiu apie kremzles. Pasakysiu labai trumpai: iš esmės kremzlės negyja ir neatauga. Ir tai dažnai būna siaubinga pacientams, nes jeigu kaulas lūžta per kremzle nepadengtą dalį - tuomet jis sugyja gana sėkmingai, bet jeigu lūžta per kremzle padengtą dalį ir dar lūžta pati kremzlė - tai kaulinė dalis sugyja, o kremzlės gabaliukai kaip ne kaip susikabina jungiamojo audinio dalimis (kuris visai nepanašus į kremzlę) ir vietoj lygaus sąnarinio paviršiaus turime kokią tai "tarką". O kartais ta krezmlė nusprendžia užsispirti ir negyti. Ir daryk tu jai ką nori.

Taip yra todėl, kad kremzlę iš tos pusės iš kurios yra kaulas maitina iš kaulo ateinančios maistinės medžiagos (ironiška, bet kaulai, kurie yra ilgiausiai išliekanti mūsų kūno dalis po mūsų mirties, taip pat talpina pačią gyviausią mūsų dalį - raudonuosius kaulų čiulpus, o ir patys gali pasigirti visai nebloga kraujotaka), o ta dalis, kurią skalauja sąnarių skystis - ima maisto medžiagas iš jo. O ta likutinė vidurinė vargšelė dalis pasitenkina tuo, kas atlieka nuo jau minėtų apatinės ir viršutinės dalių, nors ir tos, kaip suprantate, yra "ant dietos". Kol augame ir mūsų kaulai dar nėra galutinai sukaulėję, tai ir kremzlės gali augti ir netgi gyti, nes tiesiog turi tam pakankamai gerą kraujotaką (pakankamai maisto) bet augimui sustojus kremzlės audinys pereina į režimą, kai jis tiesiog stengiasi išgyventi (kartais ir tas jam nepavyksta, ir tuomet žmogų ištinka taip vadinama diseminuojanti osteochondrozė - kai mažas kremzlės gabaliukas tiesiog miršta ir atšoka nuo kaulo (visas ar jo dalis)).

Kokybė ne kokia, bet štai neblogas kremzlės pjūvio paveikslėlis:

Tie balti ploteliai su juodais taškeliais - tai kremzlės ląstelės, o visa ta rausva masė apie juos, tai tarpąstelinė masė (tiesiog preparatas dažytas rausvais dažnais, kad kažkas matytųsi :) ). Histologinis vienatvės kalėjimas.

Tačiau bėgant laikui kremzlės dyla. O tie maži kremzlės gabaliukai, kurie "atsizulina", tai niekur nedingsta - jie taip ir lieka plaukioti sąnariniame skystyje ir dar labiau greitina dylimo procesą. Tai visiškai normalu - kaip raukšlės veide, ar žylantis plaukai, sąnariai dyla visiems stuburiniams gyvūnams (nežinau kaip kramzlinėms žuvims...), tik ne visi taip ilgai gyvena, kad spėtų taip stropiai tuos sąnarius nudildyti. Kartais, kai iškrenta didesnis kremzlės gabalėlis, pacientas ateina pas daktarą skųsdamasis, kad sąnarys jam "stringa" - nes jis patenka tarp dviejų sąnarinių paviršių ir juos užstragdina (net nebūtinai skausmingai), o jeigu apauga sinovijos ląstelėmis (čia tos, kuriuos gaubia sąnarinio skysčio ertmę iš vidaus ir neatsisako galimybės apsigyventi dar kažkur, kur jų nesutrintų negyvai dvi besitrinančios kremzlės), tai atsiranda taip vadinamoji sąnarinė pelė - pacientui ne tik sąnarys stringa, bet ir jis randa apklink sąnarį lengvai stumdomą gumbelį ar ką nors panašaus.

Kai kremzlė galutinai nudyla, tuomet ima dilti kaulas (prasideda stiprūs skausmai, nors skaudėti dažnai pradeda anksčiau nei kremzlė galutinai sudyla - sumažėjus kremzlės storiui labiau traumuojamas kaulas po ja, jo ląstelės patiria diskomfortą, kai kurios žūva. Kartais kaulas netgi formuoja taip vadinamas kaulines cistas po kremzle - tiesiog tuščias ertmes, kuriomis dar gyvos ląstelės bando gintis nuo mechaninio krūvio (žinoma cistos susiformuoja jau žuvusių ląstelių ir nebesančios kaulo tarpląstelinės masės sąskaita), bet taip tik dar labiau greitinamas degeneracijos procesas (tokias cistas turintiems žmonės prieš oro permainas labai maudžia sąnarius, nes cistose esantis skystis negeba reaguoti taip greitai į atmosferos pokyčius kaip kad likęs kaulas ir dėl to sukelia maudžiančius skausmus (net ir visiškai sveiki gali jausti diskomfortą dėl sinovijos skysčio slėgio pokyčių). Žinoma yra ir pliusas - tokie žmonės lietų nuspėja tiksliau už bet kokius sinoptikus :) )).

Kai sąnarinėje ertmėje susikaupia labai daug kremzlės nuplaišų ir/ar net kaulo dalelių, jos turi kažkur pasidėti - dažniausiai jos paprasčiausiai judančių sąnarinių paviršių nustumiamos į sąnario ertmės kampus, kartais dar prisideda kažkas panašaus į gijimo procesą - kai sinovijos ląstelės ir jungiamojo audinio ląstelės šį mažą biologinį šiukšlynėlį panaudoja sau kaip namus ir suaugina pastovias struktūras sąnario kampuose ir kišenėse, o dar dažniau ant kaulo krašto, kai gali "pasivogti" sau kažką dar ir nuo jo

Šias struktūras dažnai galima pamatyti atlikus rentgeno nuotrauką - štai jas daktarai ir vadina osteofitais.

Dažniausiai osteofitai nedaro nieko blogo. Jie tiesiog yra ir gąsdina pacientus žiūrinčius į savo rentgeno nuotrauką, nes aplink sąnarius atsiranda koks tai "sniegelis", arba į grūdus panašūs prie kaulų prilipę dariniai...

Čia man labai patikęs paveiksliukas, kuris puikiai tinka iliustruoti tai, apie ką aš norėjau papasakoti - čia yra juosmeninės stuburo dalies dalies iliustracija (vaizdas iš šono). Tie melsvi diskai - tai tarp slankstelių esantys tarpslankteliniai diskai (ne visiškai identiški kremzlėms, bet gana į jas panšūs), o tie geltoni "šniūrai" - tai iš stuburo išeinantys nervai. Viršuje viskas kaip ir gerai, bet apatiniai du tarpslanksteliniai sąnariai kokie tai ne tokie - matote, kokias "lūpas" jie yra užsiauginę iš osteofitų!

O kas blogiausia, kad tie augantys osteofitai pradeda spausti išeinančius nervus ir žmogui pradeda skaudėti kojas, nebelaiko šlapimo ar išmatų, maudžia nugarą ir panašiai. Tai nėra stuburo išvarža, bet operacija dažnai būna būtina, nes tiesiog reikia nupjauti tuos osteofitus, atlaisvinti užspaustus nervus ir tikėtis, kad nervai dar nebūsią buvę negrįžtamai užspausti atsigaus, o nauji osteofitai nesiformuos taip greitai, kad ligoniui net nespės psichiškai ar fiziškai atsigauti nuo pirmos operacijos jau teks ruoštis antrai...

Osteofitus kartais galima užsičiuopti net pačiam - kaip kokias kruopas po sąnario oda, kaip kokius dygliukus.

Šiais laikais vis daugėja pacientų su pirštų sąnarių sudilimu (nuo viso to teksto rinkimo kompiuteriu), o štai gitaromis grojančiųjų stuburas jau ties 30m. dažnai atrodo ganėtinai... tragiškai. Bet matyt verta, nes yra vienas iš populiariausių instrumentų :)

Kur kas blogesnis variantas, kai kremzlė nudyla į pakankamai mažus gabaliukus, kad jų galėtų "paragauti" makrofagai, kurie gali pralįsti pro sinovijinę membraną į sinovijos skystį iš kraujo. Šiaip tai jie negali nei įlįsti į sveiką kremzlę, nes ten jiems tiesiog nėra vietos, nei "atsikąsti" jos gabalo, bet kai jau pasičiumpa tą gabaliuką, tai gali "sugalvoti", kad reikia bandyti sunaikinti ir pagrindinę kremzlę. O kartais jie kur nors gerklėje ar ausyje pasičiumpa patekusį mikrobą, kuris turi į kremzlės sudėtį panašių medžiagų, ir tuomet vėliau "pasimeta", kur kremzlė, o kur tie mikrobai ir puola visus organizmo sąnarius (žinoma dažniausiai ne tas vienas makrofagas, o mobilizuojama ir daugiau jų, bei kitų organizmo imuninių ląstelių). Viena paguoda, kad šios baisios sąnarių ligos (kaip kad reumatinis artritas), silpnėja su amžiumi, nes silpsta pati imuninė sistema ir baisiausiai ja serga 20-30m. asmenys. Bet ne visų žmonių imunitetas silpnėja, o štai kitiems liga ir taip būna pridariusi tiek bėdų, kad net jai pačai nusilpus, sąnariai toliau dyla ir skauda jau vien dėl jų pačių įgytų trūkumų.
Bet ši tema tokia plati ir įdomi, kad apie ją geriau kitą kartą :)

Tai ta balta kasdienė druska su sąnariais neturi nieko bendro?

Ir taip ir ne.

Druska turi įtakos visam mūsų organizmui. Tiek natris, tiek chloras, kurie sudaro valgomąją druską mūsų gyvybės palaikymui yra būtina. Ir dėl to druskytė yra tokia pašėlusiai skani. Bet kadangi ji tokia skani tai ir prisivalgome mes dažnai jos be proto.
Padaugėjus natrio jonų kraujyje organizmas ima į kraują išskirti daugiau vandens (na, tiksliau patys jonai tai daro, bet palikime osmosinius slėgius ramybėje šį kartą), kurį "ištraukia" iš kitų organizmo vandens baseinų, (kad ir to paties sąnarių skysčio), tuomet padidėja kraujo tūris ir jis labiau spaudžia kraujagysles - kyla kraujo spaudimas, jos spazmuoja, kad nebūtų suplėšytos to spaudimo (jei tu stumsi mane, tai aš stumsiu tave), dėl to tik dar blogiau - dar labiau padidėja kraujo spaudimas, per susitraukusias kraujagysles prateka mažiau kraujo, ir blogiau krauju aprūpintos organizmo dalys gauna dar mažiau kraujo (glemba oda, slenka plaukai, progresuoja aterosklerozė, kremzlės pereina "ant super duper dietos" ir taip toliau). Organizmui belieka bandyti tą natrį kažkur padėti pačiame organizme, o dar geriau - jo atsikratyti išsisiojant (dėl to sakoma, kad druska iš organizmo ištraukia vandenį), todėl hipertonikams (asmenims turintiems nuolatinį padidėjusį kraujo spaudimą), kuriems jis būna padidėjęs būtent dėl šios priežasties (o tų priežasčių gali būti daugybė), labai padeda diuretikai (vaistai, kurie skatina šlapimo išskyrimą) ir druskos atsisakymas maiste

Taigi, jeigu nustosite vartoti druską tikrai su nepakenksite - natrio ir chloro ir taip yra maisto produktuose, o pačios druskos yra gausu duonoje, dešrose, mineraliniame vandenyje ir panašiai. O jei vartosite jos nedaug irgi nieko blogo nebus ir dėl to nesusirgsite. Jeigu norite įsivaizduoti dienai reikalingą suvartoti druskos kiekį, pasižiūrėkite į savo mažojo pirštelio nagelį ir pamėginkite ant jo pusės sutalpinti druskos. Kiek tilps - tiek jusms ir "galima" suvaroti per dieną :)

Nu aišku, o tai kaip su visais tais preparatais, kurie atkuria sąnarius ir dėl kurių kliedi mano močiutė?

Jie nieko neatkuria ir Jūsų močiutė greičiausiai nori tiesiog dėmesio.

Asmenys besiskundžiantys sąnarių skausmais gali vartoti įvairius vaistus - nuo skausmo, nuo uždegimo, moduliujančius imunines reakcijas ir kt. Tačiau visi šie preparatai yra tikri vaistai, dažniausiai paskirti gydytojo, jie negydo "kažko", o veikia labai konkrečiai.

Bet yra tokių preparatų, taip vadinamųjų maisto papildų sąnariams, kurie būna parduodami vastinėse šimtinėmis tablečių pakuotėmis ir kurių veikliosios medžiagos būna gliukozamino ar chondraitino sulfatas ir panašiai.Kas jie yra ir kodėl jie ten dedami? Tai yra sudedamosios kremzlių dalys - iš esmės minėti maisto papildai sąnariams būna pagaminti iš maltų kremzlių. Gamintojai teigia, kad juos vartojant organizmas gaus statybinių medžiagų, kuriomis galės atsatyti pažeistas kremzles. Bet čia iškyla problema - tai yra gigantiški molekulių polimerai ir net, jeigu suskaidomi iki mažiausių dalių, jie vis tiek nepraeina žarnų barjero. Organizmas juos suvirškina lygiai taip pat kaip valgomą mėsą ar šaltieną ir vėliau nebūtinai iš gautų cheminių "kaladėlių" nori vėl sudėlioti tokias pačias ar panašias molekules. Kartais jų gamintojai teigia, kad vartoti tokius preparatus geriau, nei valgyti vien tik mėsą, nes negaunami podagros priepuolius galinčių išprovokuoti baltymų, bet tuomet, logiškai mąstant, būtų galima tiesiog susimalti nuo kaulų nugramdytas kremzles ir jas valgyti../

Kai kurie farmacininkai netgi mėgina sukurti šių medžiagų injekcijas tiesiai į sąnarinį skystį - tokių procedūrų galima pasidaryti ir Lietuvoje. Teoriškai šios veikliosios medžiagos turėtų būti transportuojamos tiesiai prie kremzlių, praktiškai jokių pagerėjimų dažniausiai nepastebima, o pacientas lieka su "skylėmis" :)

Tai kas gi padeda vartojant tuos preparataus?

Pirmiausiai padeda placebo efektas. Šios tabletės niekaip negali pakenkti - jose tiesiog nėra nieko kenksmingo. O jeigu žmogus mano, kad jam sąnarius turi skaudėti vien tik todėl, kadangi jis yra senas (nors šešiasdešimtmetis tinginys gali turėti nuostabesnius sąnarius už dvidešimtmetę anoreksikę sporto salės maniakę), tai šitie vaistai yra tiesiog tobuli - ir net jei farmacininkas kraunasi sau pinigus iš oro, tai kas darbo gydytojui, kurio tikslas yra padėti pacientui. Įsivaizduojama problema? Štai tau įsivaizduojami vaistai. Problem solved, have a nice day.

Į kai kuriuos kitus preparatus yra dedami maži kiekiai vaistų nuo skausmo, kurie dažnai veikia ir priešuždegimiškai - jie ligos nestabdo ir tuo labiau nešalina jos priežasčių. Bet pacientui mažiau skauda ir jis daugiau juda. Esu asmeniškai susidūrusi su žmonėmis, kurie šiuos maisto papildus sąnariams vartoja daugiau nei 10 metų ir net neketina atsisakyti, nes "jos tikrai padeda".

Šešioliktame amžiuje gyveno toks Philippus Aureolus Theophrastus Bombastus von Hohenheim, vardas buvo toks griozdiškas, tai žmogui teko susikurti nickname'ą - Paracelsus, lietuviškai Paracelsas. Jis buvo labai įdomus gydytojas, tais laikais teigė medicinoje gana naują teiginį, kad nuodingos yra ne medžiagos, o jų koncentracijos, kad žmonės gali susirgti vien tik iš įsitikinimo ir nešiojęsis kardą su tabletėmis rankenoje. Po jo žodynuose liko žodis "bombastiškas", apibūdinti tam tikram žmonių tipui ir kalbos manierai. Gydė jis labai įdomiai - svarbiausia ne pacientą išgydyti, svarbiausia, kad pacientas galvotų, kad jis gyja. Jis buvo sukūręs preparatą laudanum - 90% alkoholio, 10% opijaus. Nenuostabu, kad vaistas "gydė" visas ligas, o iš apyvartos galutinai pasitraukė tik XX amžiaus 4 dešimtmetyje.

Kai mąstote apie tai, ar jums reikia vartoti kokius nors vaistus, o tuo labiau, kai ketinate jų nupirkti savo šeimos nariui ar draugui, paklauskite savęs ar jūs tikrai norite jam padėti ar tiesiog pasiūlyti placebą ar "leudanumą", kad jis jaustųsi mylimas ir nekvaršintų jums galvos, o tuo labiau sąžinės.

Tai va... daugiau vienu "prisėdimu" nežinau ką parašyti, tai verčiau jau šiandien baigsiu :) sąnario sandaros iliustracijas nupaišiau su paint'u, kiti paveiksliukai pavogti google'iaus dėka.

Ketinu, radusi laisvą valandėlę, parašyti įrašus dar apie šiuos dalykus:
1) Kontraceptinės tabletės - išteisinti ar pasmerkti?
2) Nėštumo simptomai ir kodėl moterys verčiamos gimdyti gulėdamos.
3) Jaunatviniai spuogai ir kaip kai kurie užsidirba teigdami, kad čia tik higienos problema siūlydami kremus ir prausiklius, kuriuos žmonės vartoja mėnesiais ir metais, vietoj pigaus trumpesnio gydymo.

Gal parašysiu, gal ne :) ... Kaip jau supratote, čia gi visi tie mano įrašai "blevyzgų" lygio. Jei turite kokių nors temų pasiūlymų - maloniai laukiu.

Pabaigai, visiškai su sąnariais nesusijęs reiškinys - dėl nervų sistemos "netobulumo", kai pamatome kažką, kas mums labai labai patinka ar mus seksualiai jaudina, mūsų vyzdžiai išsiplečia. Žinoma šį reiškinį reikėtų vertinti gana kritiškai, nes vyzdžiai gali išsiplėsti ir susitraukti dėl daugelio priežasčių, bet mano antra pusė sako, kad mano vyzdžiai išsiplečia kai į ją ryte pasižiūriu ir nusišypsau, ir man pačiai yra tekę skaityti, kad kai kurios merginos pasimatymų metu žnaibo sau šlaunis tais momentais, kai į jas pasižiūri vaikinai - nuo skausmo vyzdžiai irgi išsiplečia, ir taip jos juos kaip ir apgauna nesąmoningame lygmenyje, kad jie vėliau galvotų "nežinau kodėl, bet man atrodo, kad jai patinku".
:) gana įdomu, tiesa?

Nebus daugiau įrašų...

2011-09-16T06:39:00.001-07:00

... kol neužsilopysiu prakiurusio interneto vamzdžio.

:/ skęstu bituose.

Skylę, tau ne batoną

2011-09-09T09:07:00.000-07:00

Nusipirkau batono ant kurio išdidžiai puikavosi užrašas "sumuštinių batonas".

Koks tai skylių batonas, ne kitaip:

Nebūtų taip pikta, jei čia būtų pirmas kartas, kai šitame batone daugiau skylių, nei... na, pagrindo minėtiems sumuštiniams.

I do not approve.

Fosilijos VII

2011-09-07T12:21:00.000-07:00

Ir dar senų piešinių :D
Paveikslėliai pasididina ant jų paspaudus :>

Tai, ką sunku padaryti, reikia daryti su didžiausiu atkaklumu

2011-09-06T10:51:00.000-07:00

Tai va, sakau, reikia parašyti blogo įrašą.

Pirmiausia noriu pasakyti, kad sekantis "medicininis" blogo įrašas bus apie maisto papildus skirtus sąnariams, apie "druskų kaupimąsį", apie tai kodėl sąnariai traška ir panašiai ir taip toliau...

...nes aš aiškiai nemoku kalbėti trumpai ir drūtai.

Na, bet tikiuosi, kad nors dalis mano įrašo kam nors bus naudinga (o gal net kas nors turės kantrybės jį visą perskaityti?), nes skirstyti įrašą į atskirus įrašiukus tikrai nenoriu. Suprantu, kad toks būdas yra nr1 didinti apsilankymų statistiką (bei pritraukti žmonių, kurių galimybė sukoncentruoti dėmesį esti skysta kaip valdiškas pienas), bet kai mano bloge nėra reklaminių skydelių ir panašaus spam'o, tai kažkaip ir reikalo tam didelio nematu.

Arba aš tiesiog labai tingi.

~~Antriausia~~ antra velnias žino kokiam laikui sustabdau piešimą pagal užsakymus.

Kažkaip nesitikėjau kad man tai taip... seksis o_o tiksliau, kad tai galėtų būti realus pajamų šaltinis! O kadangi jis galėtų tokiu būti, tai kol neišsiaiškinsiu ir išsiaiškinusi nesusitvarkysiu viso šito reikalo teisinės pusės, tai pagal užsakymus nepiešiu. Vasarą, kai rasiu laiko, pamėginsiu išsiaiškinti kaip susimokėti mokesčius ir panašiai, tuomet jau vėl grįšiu ir piešiniams pagal užsakymus skirsiu ne 1 valandą per darbo dieną, bet (tikiuosi) šiek tiek daugiau :)

:/ aha, aš prieš vokelius, kyšius, mokesčių nuslepimus ir panašius daugeliui ~~lietuvių~~ savaime suprantamus blogumus.

Tikriausiai esu nepataisoma humanistė :D

Humanistė bijanti šildymo sezono D:

~~Trečiausia~~ ... pamiršau ką norėjau pasakyti.

Ai va, prisiminiau. Šiandien su antra puse dairėmės vienoje dėvėtų drabužių parduotuvėje (žiūrėti 4 eilutėm aukščiau kodėl), tai už 2 Lt nusipirkau pagal vieną iš mano mėgstamiausių filmų parašytas 2 knygas:

Kaip aš jas skaitysi!

Troleibuse, va kaip aš jas skaitysiu!

O kai perskaitysiu įtrauksiu į suknyga.lt , nes ten užsiregistravau liepos pabaigoje :) Štai čia galima rasti mano profilį. Ir kokias knygas aš nuo tada perskaičiau. Ir kaip aš jas įvertinau. Ir netgi paskaityti kokius apgailėtinus komentarus apie jas surezgiau! Va taip va.

NOW GO GO GO >:0

Išbandėm receptą - itališkas obuolių pyragas

2011-08-31T09:50:00.000-07:00

Prieš kelias dienas su antra puse išmėginome naują receptą. Šį kartą tai buvo "Itališkas obuolių pyragas", kurį aptikau mamosreceptai.lt svetainėje.

Jei dėl kokių nors priežasčių minėta svetainė neveikia, tai rašau čia iš ko ir kaip jį gaminom :)

Ingredientai:
1) 5 obuoliai (recepte buvo 6, gerai pagalvojus, tai gal nereikėjo patingėti ir dar vieną obuolį nulupti...)
2) 1 stiklinė cukraus
3) 3 kiaušiniai
4) 2 stiklinės miltų
5) arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
6) stiklinė sukapotų graikiškų ir lazdyno riešutų, džiovintų ananasų, razinų, apelsinų ir citrinų cukatų. (čia jau duokite laisvę savo fantazijai :) ...)

Gaminimo procesas:
1) Nulupome obuolius, išpjaustėm sėklas ir kotelius, supjaustėm kubeliais. Tada užpylėm stikline cukraus, sumaišėm su visais riešutais-cukatais-džiovintais vaisiais ir pastatėme į šaldytuvą valandai.
2) Išėmę iš šaldytuvo įdėjom 2 stiklines miltų, 3 kiaušinius ir tą šaukštelį kepimo miltelių. Viską stropiai išmaišėme.
3) Gautą masę, kuri atrodė kaip pjaustyti obuoliai sutepti skysta tešla, supylėme į skardinę kekso formą, kurią prieš tai buvome ištepę sviestu ir pabarstę miltais.
4) Kepėme jau įkaitintoje orkaitėje 200 laipsnių pagal celcijų temperatūroje 50 minučių.

Ir gavosi super skanus pyragas :0

Kažkada tokiu yra vaišinusi draugė, bet jis buvo sunkus, rūgštus ir visai neskanus. O mums išėjo tiesiog dieviškas.
Būtinai kepsiu vėl ir vėl :D

PS - mano antra pusė sako, kad čia paprasčiausia pseudo "šarlotkė" :D

Mano drakonas RIMI parduotuvėje

2011-08-27T08:34:00.000-07:00

Jeigu taip nutiks, kad būsite Vilniuje Savanorių prospekte, būtinai užsukuti į ten įsikūrusią RIMI parduotuvę, kuri, artėjančio krepšinio čempionato proga pasipuošė vienu iš mano drakoniukų:

(Drakonas slepiasi tarp kabančių krepšinio kamuolių)

(pirštai ne mano :) )

2008 metais šį drakoną piešiau specialiai BasketSlave paprašyta. Nuoroda veda ne tiesiai į jo blogo įrašą, bet į 2008 metų rugpjūčio mėnesio archyvą (nes pats įrašas turi kone 2000 spaminių komentarų ir gali "užlaužti" silpnesnius kompiuterius).

:) Jeigu norite iš manęs piešinio, parašykite man laišką (email'as tupi kairėje blogo pusėje), bet nepamirškite, kad "už ačiū" piešinį gausite tik tada, jeigu jūsų piešinio idėja bus labai šauni (kaip kad BasketSlave buvo).

Rimi parduotuvė už piešinio naudojimą man atsilygino :)

Adermatoglifija - reta įdomybė

2011-08-23T09:54:00.000-07:00

Sakoma, kad visi žmonės turi unikalius pirštų atspaudus.
Žinoma yra žmonių, kurių pirštų atspaudai daugiau ar mažiau sutampa su kitų žmonių.

Bet yra ir tokių, kurių pirštuose nėra iškilių odos linijų, kurios paliktų šiuos atspaudus.

Paveldima pigmentinė dermatopatija ar Naegeli sindromas yra ligų pavyzdžiai, kuriomis sergantys asmenys nepalieka pirštų atspaudų. Taip yra todėl, kad jų organizme yra sutrikusi vieno iš odą formuojančių baltymų gamybą ir jų organizmas tiesiog nesugeba šių linijų "užauginti".

(a iliustracija - kairėje pusėje žmogaus sergančio Naegeli sindromu pirštai, dešinėje - sveiko žmogaus.

b iliustracija - jų pirštų atspaudų palyginimas.

Šaltinis - Journal of Investigative Dermatology (nuoroda veda į straipsnį))

Be ligų yra ir taip vadinamoji adermatoglifija (adermatoglyphia), kurią vargu ar būtų galima pavadinti tikra liga. Šios būklės asmenims yra mutavęs SMARCAD1 genas, dėl to jie neturi pirštų atspaudų ir turi šiek tiek mažiau prakaito liaukų, bet nei vienas, nei kitas dalykas jų sveikatos būklės pastebimai nepaveikia, kadangi jų organizmas ne tai, kad negali užauginti šių mažyčių odos iškilumų, bet tiesiog jų neaugina :)

Daugiau galite pasiskaityti:
Mutated DNA Causes No-Fingerprint disease (žurnalistinė žinutė)
A Mutation in a Skin-Specific Isoform of SMARCAD1 Causes Autosomal-Dominant Adermatoglyphia (mokslinis straipsnis)

Mėlynos riešinės, raudoni nagai ir žali plaukai

2011-08-22T09:40:00.000-07:00

Prisėdau ir pabaigiau megzti savo pačias pirmąsias riešines. Štai kaip jos atrodo:

(Riešinė užmauta tik ant vienos rankos, nes kitoje reikėjo laikyti fotoaparatą :) )

Per visą gyvenimą esu numezgusi du šalikus ir kokią kojinę... Bet mezgėsi tikrai nesunkiai ir greitai. Nors nieku gyvu netikiu kai kurių "auksarankių" teiginiais, kad porą riešinių būtų galima nusimegzti per vieną vakarą... Jeigu aš būčiau mezgusi kasdien po truputį, tai būčiau užtrukusi apie 2 savaites. Schemą radau riesinestau.lt/schemos, naudojausi štai šia schema.

Vėliau reikės nusimegzti dar vieną porą.

Kokią nors raudoną.

Štai vakar nusipirkau raudono lakų nago ir nusilakavau nagus. Nuo rugsėjo 1 baigsiu savo vasaros darbą ir grįšiu į rutiną po ligonines, tai nebebus progų vaikščioti su akį rėžiančiais nagais.

Ant vieno nykščio nuspiešiau boružėlę. A šiaip sau.

Stalčiuje radau kažkokių likutinių pastelių ir jas išmėginau. :)

Kokios spalvos buvo tokiom ir piešiau :) Oficialiai skelbiu jį kreiviausiu amžiaus darbu :D

Homeopatija: išteisinti ar pasmerkti?

2011-08-17T11:09:00.000-07:00

Boiron, Prancūzijoje įsikūrusi homeopatinių vaistų firma, padavė į tesmą italų blogerį¹ Samule Riva už tai, kad viename savo blogo įrašų jis parašė, kad firmos vaiste Oscillococcinum'e nėra jokios veikliosios medžiagos.

Pati kompanija teigia, kad šis preparatas gaminamas iš oscillococcinumo (taip, ir vaisto pavadinimas toks pats) - medžiagos, kurią gamintojas išgauna iš ančių kepenų ir širdžių, tada atskiedžia 1:100 200 kartų (arba, kaip teigia homeopatai, padaro vaistą 200K potencijos).

Iš esmė tai yra kažkas panašaus, kad paskirstyti 1ml tūrio medžiagą tūryje, kuris atitinka šiuo metu ištyrinėtos Visatos tūrį (žinoma, neatsižvelgiant į juodąją materiją). Taip pat tai reiškia skirstyti medžiagą, kurios buvimo be vaistą gaminančios firmos dar niekas daugiau neįrodė, kad ir kaip kiti farmacininkai ir prisiekę Foie gras mylėtojai būtų ieškoję.

(Vaistinė ramunė (Matricaria chamimilla) - nuotrauka iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos)

Dauguma žmonių dažnai nesupranta kas būtent yra homeopatinis preparatas ir juos painioja su preparatais iš augalų ir gyvų padarų.

Pavyzdžiui iš dailios gėlytės rusmenės yra gaminami vieni iš populiariausių vaistų "širdžiai" (pvz.: digitalis). Iš pūdytų dobilų galima išgauti kraują skystinančią medžiagą varfariną (dėl to karvės, paėdusios blogai išdžiovinto šieno gali nudvėsti, nes joms prasideda vidinis kraujavimas). Tai tik du pavyzdžiai, bet yra daugybė vaistų, kurie yra arba išgaunami iš augalų, arba jų veiklioji medžiaga buvo nustatyta augaluose ir vėliau susintetinta cheminiu būdu ar gauta genų inžinerijos dėka. Tai yra veikliosios medžiagos, kurių veikimas buvo įrodytas moksliniais tyrimais ir kurios pradėtos taikyti kasdienėje medicinos praktikoje, o dėl savo pigumo-efektyvumo santykio dažnai ir praktiškai neišstumiamos sintetinių preparatų.

(Nostradamo portretas nutapytas jo sūnaus Cezario)

Visi esame girdėję apie Nostradamą, kuris, be daugybės abejotinų pranašysčių, kūrė ir įvairius ligų gydymo "receptus".

Vienas iš jų buvo skirtas gydyti buboniniui marui (juodajai mirčiai) ir, kaip nebūtų keista, veikė! (žinoma tų laikų "standartais", šiandien to vaisto efektyvumas būtų įvertintas kaip pernelyg nereikšmingas, kad tikras gydytojas drįstų su juo žaisti rusišką ruletę iš paciento gyvybės).

Vadinamąsias Nostrodamo rožių piliules sudarė: rožių žiedlapiai ir pumpurai, kiprų pjuvenos, vilkdalgis, gvazdikėliai, ir miros (berods)².
Kai jau moderniais laikais mokslininkai atkūrė receptą ir išmėgino šį vaistą labai nusivylė, nes jis neveikė. Kol vienas entuziastas nusprendė sekti Nostradamo instrukcijomis labai labai įdėmiai ir jo atkurtas preparatas jau veikė. O tada ir paaiškėjo kodėl - "pranašas" buvo nurodęs, kad rožes galima rinkti tik iš tam tikrų vietų ir tik anksti ryte kol dar nenudžiuvo rasa ir rožių neapšvietė saulė. Per naktį ant rožių žiedlapių įsikuria tam tikra grybelių kultūra kuri gamina maro sukėlėją veikiantį antibiotiką (matyt dienos metu grybelis arba jo nebegamina, arba gal UV spinduliai jį suardo). Kituose tablečių produktuose yra vitamino C, kuris sumažina maro sukeltą kraujavimą. Tad, jei tabletes pagaminsi tikrai teisingai, gausi šiek tiek antibiotikų ir vitamino C ir galbūt tai bus šiaudas, už kurio užsikabinęs ligonis išsigelbės. Žinoma, šiais laikais niekas nebeaugintų rožių ir neskintų jų žiedlapių, bet tiesiog užaugintų antibiotiką gaminantį grybelį (ar genetiškai modifikuotų bakteriją) ir išskirtų iš jo antibiotiką, kad vietoj šiaudo žmogui duotų tikrą gelbėjimosi ratą. Žinoma Nostrodamas šį preparatą sukūrė bandymų būdu ir, negalėjo pasakyti kas būtent veikia tabletėse.

Dauguma "natūralių gydymo būdų" (arbatų, tepalų, tablečių etc) irgi negali tiksliai įvardinti veikliosios medžiagos. Yra daugybė liaudiškų preparatų, kurių gaminimo receptūra nurodoma itin tiksliai (užpilsi 5 laipsniais per didele vandens temperatūra ir šnipštas, surinksi žoles ne per pilnatį ir šnipštas, nebus lyginis lapų skaičius ant šakelės ir šnipštas ir taip toliau ir panašiai... ) Žinoma dažniausiai tokie receptai "išėję" iš žiniuonių/raganą/pranašų ar kitų žmonių, kurie turi suvokimą, kad veikia ne "natūralumas", o kažkas, ko jie negali įvardinti ir dėl to negali pakeisti receptūros ar gaminimo, kad nebūtų netekę tos veikliosios medžiagos, yra labai suprastinami ir, na... subuitinami. Ir taip tokios "rožių piliulės" patampa rožių kotų arbata nuo maro prieš miegą.

Tačiau tai nereiškia, kad visi liaudiški preparatai neveikia.

Tiesiog modernioji medicina dar gali būti neatkreipusi į juos dėmesio. Bet vos tik ji tą pastebi - farmacininkai subėga greičiau nei alkani šunes prie mėsos, išskiria veikliąją medžiagą ir gamina iš jos vaistus.

Kartais natūralių preparatų vartojimas gali būti nuodingas - pvz.: rusmene labai lengva mirtinai nusinuodyti, dėl to joks gydytojas nedrįstų leisti savo pacientui vartoti rusmenės. Vaistinėje parduodamoje tabletėje yra konkretus veikliosios medžiagos kiekis ir ji dažnai dar būna papildomai chemiškai apdorota, kad sukeltų mažiau šalutinių poveikių³. Tuo tarpu kokią koncentraciją veikliosios medžiagos bus sukaupęs tam tikras augalas niekas negali pasakyti tiksliai, kol nėra jo viso susmulkinęs ir ištyręs. Niekada negali žinoti ar viename kote veikliosios medžiagos nebus visai, o šalia augančiame, po kuriuo visą vasarą bruzdėjo skruzdėles, jo bus keturis kart tiek, kiek būtų "normaliame". Taip pat, jei pasakytum žmogui gerti tam tikro augalo arbatą, vienas į karšto vandens puodelį įmestų to augalo lapelį, o kitas valandą virtų visą augalą su šaknimis ir vėliau bandytų per dieną išgerti po litrą tos "arbatos" :)

O kartais, nors liaudiški augaliniai preparatai ir veiksmingi, bet jų galia yra tokia nedidelė, kad net didinant veikliosios medžiagos koncentraciją ir ją gryninant daug pinigų iš to nepasidarytum, nes žmonėms tiesiog pigiau būtų naudoti pačias žoles (pvz.: gydytis mažyčius dantenų pūlinukus antiseptinėmis savybėmis pasižyminčia ramunėlių arbata, arba gerti antidepresantą jonažolę⁴).

Liaudiškus preparatus protingas žmogus naudotų, nes:
a) juose yra pakankamos veikliųjų medžiagų koncentracijos jo ligai gydyti ir, žmogus nenori pirkti brangesnių vaistinės preparatų ar/ir nenori pajusti daugiau šalutinių poveikių, nei tai yra būtina. (Pvz.: vartoja jonažolę (ar nerimui malšinti, dėl kurio širdelė daužosi, ar tam, kad geriau užmigtų etc. Jeigu tai padeda, nėra prasmės skirti vaistų, kurie gali sukelti priklausomybę)).;
b) serga liga, kuriai vaistų dar nėra sukurta/atrasta ir yra išbandęs kitus gydymo būdus. (Pvz.: mėgina išsigyti vėžį gerdamas keistas nežinomas žoles iš Kinijos džiunglių, bet suvokia, kad tikimybė, jog jos jam padės yra be galo maža, tikimybė kad nebus jokio efekto yra didelė, o tikimybė, kad prasidės toksinis kepenų pažeidimas ar ligos eiga tik pagreitės yra labai didelė. Visgi, nebeturėdamas ko prarasti, toks žmogus sutinka žaisti iš savo paties gyvenimo .);
c) įvyko apokalipsė ar jį išmetė į negyvenamą salą ir tiesiog nėra galimybės pasinaudoti moderniąją medicina (Pvz.: malšindamas uždegimą virs gluosnio, želvyčio ar net blindės žievės nuovirą ir melsis, kad arbatoje veikliosios medžiagos koncentracija nebūtų per stipri...).
Liaudiškus preparatus neprotingas žmogus vartotų, nes:
a) liaudis neklysta. Kas liaudiška ir tradiciška yra gerai.

Taigi, tokį dalyką, kaip ramunėlių arbatą būtų galima prilyginti labai silpno poveikio vaistui (turinčiam ir labai silpnus šalutinius poveikius⁵).

Homeopatinis ramunėlių preparatas būtų vienas lašas tos pačios ramunėlių arbatos atskiestas tarkim 10 kibirų vandens.

Nes dėl kažkokių tai mistinių priežasčių tas vanduo savo struktūroje gali "atsiminti" to lašo "informaciją", bet neatsimena visų šūdelių ir kitų medžiagų, kurios jame plaukiojo. Aišku homeopatinių preparatų gamintojai teigia, kad vanduo užšaldamas, virdamas ir panašiai apsivalo nuo neigiamos "informacijos", o jie vandenį "pakrauna" teigiama informacija.
Bet mano mokyklinės žinios apie entropiją ir Boltzmann'o darbus verčia labai tuo abejoti.
Dievaži, net nepusiausvirųjų vyksmų fizika su tokiais gudriais terminais, kaip "saviorganizacija" ar "disipatyviosios struktūros", vargu ar palaikytų šią "informacijos teoriją". Žinoma kvantinė fizika ir kt. mokslai sakytų, kad tai veikia, bet jie taip pat sako, kad veikia viskas, visada, visur ir visais įmanomais būdais (net ir neveikimu). Štai neblogas video (su pridėtomis ištraukomis iš fantastinių filmų palyginimui), kuriame sumontuoti kelių homeopatų paaškinimai kaip veikia homeopatiniai vaistai.

Tad kodėl vaistinėje nupirktas homeopatinis preparatas turėtų mano organizmą "pakrauti" kažkuo daugiau, nei kito gyvo žmogaus noras, kad aš pasveikčiau? Juk mano kūnas >70% vanduo?

Ar tos ančių kepenėlės, kurias valgiau užužpernai, dabar mano kūne nėra atsiskiedusios taip pat, kaip ir vaistas, šio mano blogo įrašo kaltininkas?

Ar aš esu tokia vaistų vartotoja, kad pirkčiau ne cheminius vaistus, kuriuose veiklioji medžiaga yra išgryninta, ir net ne kokias nors žoles iš žiniuonės, kuri man vienintelė teigia, kad jos veikia ir kuriuose veiklioji medžiaga gali, o gali ir nebūti, ar aš esu tokia, kad pirkčiau tik pačią vaistų sąvoką? Placebo efektą, kuriuo nebegaliu patikėti, jei nesu sumokėjusi pinigų, jei negavau tabletės, ar man kas nors pseudomoksliškai nepaaiškino apie produktą?

(Parodija, kaip atrodytų, jei homeopatai ir ekstrasensai dirbtų ligoninėje. Anglų kalba)

Kiek atsimenu minėtas Oscillococcinumas kainuoja paie 20Lt už 6 tabletes, o gertį jį reikia 2-3 kartus per dieną po vieną tabletę. Štai čia yra ir pats vaisto puslapis. Su paaiškinimais, su jį vartojusių žmonių liudijimais ir netgi su nuorodomis į mokslinius tyrimus, kurie įrodo vaisto efektyvumą.
Tikėti jais ar ne, priklauso tik nuo jūsų. Pastikėti gydytoju, kuris skirtų jums tokį vaistą irgi priklauso tik nuo jūsų. Niekas niekada neuždraus vartoti homeopatinių preparatų, nes jie neturi jokio šalutinio poveikio.

Aš asmeniškai negaliu ramia sąžine žiūrėti, kai homeopatiniais preparatais žmonės gydo maliariją, vėžį ar ŽIV (kai kuriose šalyse gydyti tam tikras (tiksliau rimtas "tikras" ligas) homeopatamas yra uždrausta). Aišku, kad dalis šių žmonių išgyvena ir pasveiksta. Tokia pat dalis, kuri pasveiktų ir be gydymo, ir ta dalis, kuriai buvo blogai nustatyta diagnozė.

Daug gydytojų, ypač šeimos, išrašo homeopatinius vaistus, nes jie puikiai padeda pacientams su įsikalbėtomis-įsivaizduotomis ligomis (svarbu suvokti, kad pacientai ligas įsikalba ne iš piktumo, ir beveik visuomet net nesupranta, kad jie serga ne todėl, kad serga "iš tiesų", bet tiesiog jų organizmas imituoja kokios nors ligos simptomus (pvz.: gripo) dėl tam tikrų priežasčių. Ar kada atkreipėte dėmesį į tai, kad yra žmonių, kurie serga tik savaitgaliais ir per atostogas? Kad yra tokių, kurie kaip mat suserga prieš svarbius dalykus? ). Bet ar aš turiu teisę nuspręsti, kuris žmogus serga iš tiesų, o kuris ne? Ar aš turiu teisę manyti, kad mano tikėjimas tampa tiesa vien todėl, kad aš taip galvoju? (nesvarbu, kad fizikai sakytų "taip").
70% Lietuvos gyventojų nešioja tuberkuliozės bakterijas, bet tuberkulioze neserga. Kai kurioms vienišoms moterimis po itin nelaimingos meilės prasideda į tuberkuliozę panašūs simptomai (čia jau psichologas galėtų pakomentuoti kodėl taip yra), bet ar aš turiu teisę atmesti tuberkuliozės diagnozę vien tik todėl, kad galbūt ligonės skreplių tepinėlį tyręs mikrobiologas nerado ligos sukėlėjo (gal jo buvo mažai, gal tiesiog tikrai nepamatė) ir skirti išskirtinai vien tik homeopatinius vaistus? Ar homeopatas turi teisę teigti, kad jo vaistai, kurie padeda tokiais atvejais, ir net tais, kai tepinėlyje tuberkuliozės bakterijų randama, tiesiog jie nėra būtent tų, nors ir identiškų simptomų sukėlėjai, teigti, kad kad jie tikrai padės ir visais kitais atvejais?..

1 - gal ten ir blogerė :) Itališkai nemoku, o angliškuose puslapiuose vienur rašo vienaip, kitur kitaip, bet manau, kad tai esmės nekeičia.
2 - Nostradamo receptų galite pasiskaityti štai čia. Puslapis yra anglų kalba, gale yra originaliojo leidimo "nuotraukos" :) Labai įdomu, ypač jei domitės viduramžių medicinos kultūra (ar pačiu Nostradamu).
3 - Šiaip nėra tokios vaisto koncentracijos, kuri tiktų absoliučiai visiems pacientams. Dauguma vaistų dozių būna paskaičiuotos 25 metų, 70kg sveriančiam vyrui (ypač nereceptinių). Be svorio, lyties ir amžiaus skirtumų, kiekvienas mūsų skiriamas ir organų dydžiais, organizmo pajėgumu, o ypač tam tikrų fermentų aktyvumu. Ta pati kokio nors vaisto dozė gali vieną nužudyti, o jo brolis surijęs dvigubą dozę skųstis kad nejaučia poveikio.
4 - Jonažole irgi galima mirtinai nusinuodyti. Kad kas nors būtų nusinuodyjęs ramunėlėmis (nekalbant apie alergines reakcijas), kažkaip dar nesu girdėjusi :)
5 - kai kuriems žmonėms nuo ramunėlių arbatos užkietėja viduriai ar atsiranda pykinimas
Šalutinis poveikis nėra lygus blogam poveikiui - pvz.: tą pačią ramunėlių arbatą kai kurie žmonės vartoja nuo vidurių pūtimo ir jiems šalutinis poveikis gali būti atsiradės spuogas ant dantenų (ar net visai nebūti), iš "rimtesnių vaistų" istorijų - kontraceptinės tabletės originaliai buvo sukurtos siekiant sumažinti menstruacinius skausmus ir su jais susijusią nevaisingumo ir moterų mirties dėl endometriozės riziką, bet turėjo šalutinį poveikį - nevaisingumą vaistų vartojimo metu. Šiandien šis "šalutinis" poveikis yra tapęs pagrindine šių tablečių pardavimo priežastimi, ir dauguma ginekologų, moterims su menstruaciniais skausmais dažniau skiria kontraceptines tabletes, nai žymiai brangesnius kitus hormoninius preparatus, kurie pasižymėtų tais pačiais ar artimais šalutiniais poveikiais lyginant su kontraceptinėmis tabletėmis, bet tiesiog farmacininkui būtų galimybė iš jų užsidirbti kur kas daugiau pinigų, nes kontraceptinėms tabletėms reikia kainos požiūriu konkuruoti ir su kitomis kontracepcijos formomis, o hormoniams preparatams tik vieniems su kitais.

Panašūs įrašai:
1. Virškinimo fermentai: išteisinti ar pasmerkti
2. Įvairios ligų paaiškinimo kilmės.

Išbandėm receptą - snikerinis pyragas

2011-08-15T00:29:00.000-07:00

Šį savaitgalį su antra puse išmėginome snikerinio pyrago receptą.

Receptą radau štai čia. Panašu, kad tikrosios jo autorystės nustatyti neįmanoma, kadangi pasinaudojus google galima jį rasti kone kiekviename receptų puslapyje, su skirtingų žmonių komentarais "čia aš sugalvojau" :)

Bet jei dėl kažkokių priežasčių neveikia nei nuoroda, nei google'ius, aprašysiu ir čia iš ko ir kaip gaminome.

Pirmiausiai susipirkome produktus (rašau su kainomis, kad būtų lengviau nuspręsti verta ar ne, šį pyragą mėginti išsikepti namuose):
-) 2 pakelius Selgos sausainių su airiško kremo kvapu. Kainavo 3,98 Lt.. Pyragui sunaudojome pusantro pakelio :3 (dalis buvo "nuvalgyta").

-) Po 100 gramų balto ir pieniško šokolado. Kainavo 6,48 Lt.

-) Indelį kondensuoto pieno su cukrumi. Kainavo 4,59 Lt.

-) Indelį riešutų sviesto. Kainavo 8,99Lt. (Taigi, bendrai - 24,04 Lt).

Gaminimo procesas:

-) Pirmiausiai paėmėme didelį indą ir į jį sulaužėme sausainius.

-) Tuomet sausainius maišėme su riešutų sviestu. Nors recepte parašyta, kad užtenka 100g riešutų sviesto, bet mes sunaudojome virš 200g. :) kitaip tie sausainiai niekaip nebūtų išsimaišę...

-) Į kepimo popieriumiu išklotą skardą sudėjome sausainių+riešutų sviesto masę ir gerai "patrombavome".

-) Tuomet ją užpylėmė kondensuotu pienu.

-) Ir ant viršaus sumėtėme šokolado gabaliukus (prieš tai juos supjaustėme po maždaug 0,5cmx0,5cm).

-) Pašovėme į 200C orkaitę ir kepėme 40 min. Recepte parašyta 20-30min 180C, bet mes dar ir vištą kepėm, tai neblogai iškepė. Matyt kepant šį pyragą yra svarbu ne tiek neperkepti, kiek neperdžiovinti.

-) Kai dailiai parudavo, išėmėm, atvėsinom, padėjom į šaldytuvą ir po kelių valandų pjaustėm.

Pyragas išėjo be proto saldus. Aišku, ko norėti, kai tokie produktai. Riešutų sviestas čia buvo gelbstintis ingredientas - šiek tiek sūrokas ir sodraus skonio jis nuramino tą pašėlusį saldumą. Jau bevalgant pagalvojome, kad jeigu tarp sausainių ir kondensuoto pieno būtumėm sudėję vieną sluoksnį pakepintų sūrių žemės riešutų, tai būtų tikrai kad tikras "snikersas" išėjęs :)

Išvada:

Gaminimo proceso lengvumas: 5/5

Produktų randamumas: 4/5 (ne visose parduotuvėse yra riešutų sviesto)

Produktų kaina: 2/5 (kaip už tokią kainą antrą kartą negaminsiu :) )

Skonis: 3/5 (saldu be proto c: )

Kokybė: 0/5 (tiek cukraus, tiek modifikuotų riebalų ir dar velnias žino ko, kas susidaro kaitinimo metu, jokių vitaminų... :/ nah).

Bendrai: 2,8/5.

PS - riešutų sviestas nėra ta vadinamoji "nutella" - tai visiškai kitoks produktas :) Jei dar niekada neragavote, pamėginkite nusipirkti ir susitepti baltos duonos sumuštinį su juo ir džemu <3

Įvairios ligų paaiškinimo kilmės

2011-08-09T03:48:00.000-07:00

Kai žmogus suserga vis visuomet mėgina sau kažkaip paaiškinti susirgimo priežastis. Nėra tokių žmonių, kurie šimtu procentų susitaikytų su mintimis apie ligą, lygiai taip pat, kaip tokio susitaikymo nėra su bet kokia kita mintimi. Jei taip būtų, tikriausiai kiekvienas iš mūsų patirtų Nirvaną ir tiesiog išnyktų susiliedamas su ja :)

Jei geriau panagrinėti ir pamąstyti kaip būtent žmonės patys sau, o dažnai ir kitiems, aiškina savo ligas, tai būtų galima išskirti kelis šių aiškinimų mechanizmus:

Mechanistinis

Mechanistiniu požiūriu į ligą pasižymintis žmogus mano, kad susirgo dėl to, kad jo organizme kažkas "sugedo".

Pvz.: po sunkaus valgio dešinį šoną diegia dėl akmens tulžies pūslėje; vėžys išsivystė, nes imuninės sistemos ląstelės nesusidorojo su mutavusia žarnyno epitelio ląstele; depresija ir nemiga kamuoja dėl seratonino apykaitos sutrikimo galvos smegenys ir taip toliau ir panašiai.

Jei yra sutrikimas, turi būti ir priežastis. Jei yra priežastis, turi būti būdas ją pataisyti, o jei to padaryti nepavyksta, tai tuomet reikia priežastį pašalinti.

Mechanistiniu požiūriu pasižymintys pacientai labiausiai gerbia chirurgus ir kitus "rankų darbo" gydytojus, nes jie gali tiesiogine prasme įlįsti į žmogaus kūną ir pažiūrėti kas ten negerai (net jei to ir nesimato). Jie nenurimsta tol, kol netaliekamos rentgenogramos, magnetinio rezonaso, tomografijos, įvairių -skopijų ar kitokie tyrimai, kurių rezultatus jie galėtų apžiūrėti patys, liniuote pamatuoti dėmės dydį ar namie peržiūrėti savo kolonoskopijos vaizdo įrašą plačiaekraniame HD televizoriuje. Ligos priežastis turi būti labai aiškiai įrodoma. Jei tai yra mažakraujystė, tai pacientui reikia žinoti ar ji yra: dėl geležies pasisavinimo sutrikimo, dėl hemaglobino sintezės sutrikimo, dėl eritrocitų dalijimosi sutrikimo, dėl eritrocitų "išėjimo" iš kaulų čiulpų sutrikimo, ar dėl nematomo lėtinio kraujavimo kur nors į kokią nors kūno vietą ar dėl dar vienos iš tūkstančio priežasčių. O galbūt kelių? Kiekvienai priežasčiai reikalingas kitoks gydymas.

"Mechanistinis pacientas" nusivilia gydytoju, kuris negali jam paaiškinti jo ligos priežasties, jis nori gydytis ligoninėje su naujausia technika, dažnai savo tyrimus rodo keliems gydytojams, lygina jų išvadas. Pacientas jaučiasi kur kas geriau žinodamas kodėl jis serga.

Iš ligas gydančių asmenų mechanistiniu požiūriu dažniausiai pasižymi dauguma gydytojų.

Energetinis

Energetiniu požiūriu į ligą pasižymintis žmogus mano, kad susirgo dėl to, kad jo organizme kažkas "išsiderino: kažko trūksta ar yra per daug". Pvz.: po sunkaus valgio dešinį šoną diegia dėl virškinimo fermentų trūkumo; vėžys išsivystė dėl antioksidantų trūkumo; depresija ir nemiga kamuoja dėl aplinkos taršos.

Jei yra sutrikimas, turi būti ir priežastis. Jei yra priežastis, turi būti būdas ją sureguliuoti.

Energetiniu požiūriu pasižymintys pacientai labiausiai gerbia dietologus ir vaistininkus, nes jie gali pasakyti ko trūksta ir ką reikia vartoti. Jie nenurimsta tol, kol nepadaromi įvairūs kraujo, šlapimo ir kitokie tyrimai, kuriuose nurodomos kokių nors medžiagų koncentracijos: turi būti lapas su skaičiukais. Kuo daugiau skaičiukų, vadinasi tuo tyrimas geresnis. Jei tai yra mažakraujystė, tai toks pacientas nori vartoti geležį, vitaminus, valgyti daug mėsos, dėl viso pikto - vsiką iš karto, o jeigu gydytojas teigia, kad tai nepadeda, vadinasi gydytojas yra kaltas, kad laiku nepaskyrė viso to. Pacientas jaučiasi gerai kažką vartodamas.

"Energetinis pacientas" nusivilia gydytoju, kuris negali jam paskirti vaistų, ypač tokių, kokių kokius rodė per vaistus reklamuojančią laidą sekmadienio ryte. Energetinis pacientas esti puikus vaistinės lankytojas ir pirkėjas, lengvai susigundo ortopediniais čiužiniais, organizmo valymo procedūromis ir panašiais dalykais. Net ir nieko nesirgdami šie pacientai dažnai skundžiasi energijos nebuvimu, negalėjimu gerai išsimiegoti (diš čia ir pavadinimas - energinis).

Iš ligas gydančių asmenų energetiniu požiūriu dažniausiai pasižymi dietologai, homeopatai etc.

Socialinis

Socialiniu požiūriu į ligą pasižymintis žmogus mano, kad susirgo dėl to, kad kažkas kitas jam "pakenkė". Pvz.: po sunkaus valgio dešinį šoną diegia dėl to, kad žmona nemoka gaminti ir jos maistas nesuvirškinamas; vėžys išsivystė, nes maisto gamintojai mus nuodija; depresija ir nemiga kamuoja dėl to, kad Lietuvoje už tokią alga neįmanoma pragyventi ir taip toliau ir panašiai.

Jei yra sutrikimas, turi būti ir priežastis. Jei yra priežastis, reikia ją apkaltinti ir, jei tik tai įmanoma, dar ir atkeršyti.

Socialiniu požiūriu pasižymintys pacientai labiausiai gerbia tuos daktarus, kurie su pacientais sutinka, kad dėl ligos tikrai yra kaltas kažkas kitas. Tokie pacientai nori, kad daktaras pasikviestų jų artimusiuos ir paaiškintu, kokia auka yra pacientas, kad jį reikia mylėti ir saugoti. Jei tai yra mažakraujystė, tai pacientui norisi, kad daktaras paaiškintų apie ligą ir jo sutuoktiniui, atskaitytų jam moralą "kodėl nesirūpinai savo žmona/vyru, va dabar mantai - susirgo!".

"Socialinis pacientas" nusivilia gydytoju, kuris nesutinka leistis į paciento teorijas, jis nori gydytis pas gydytojus, kurie išrašo daug pažymų, paskiria invalidumą ir daro viską, kad tik kuo daugiau žmonių matytų kaip sunkiai pacientas kenčia. Tokie pacientai ypač mėgsta gydytojus, kurie teigia, kad dėl susirgimų (dažniausiai psichinių) būna kaltos vaikystės traumos, netinkamas tėvų auklėjimas ir panašiai.

Iš ligas gydančių asmenų socialiniu požiūriu dažniausiai pasižymi psichologai.

Kosminis/Dvasinis/Karminis

Šiuo požiūriu į ligą pasižymintis žmogus mano, kad susirgo dėl to, kad jo organizmą kažkas "nužiūrėjo", arba, kad ligą kaip bausmę ar išbandymą atsiuntė aukštesnė jėgos. Pvz.: po sunkaus valgio dešinį šoną diegia dėl to, kad kaimynė nužiūrėjo; vėžys išsivystė, nes Dievas atsiuntė tikėjimo išbandymą ir tai yra proga išpirkti nuodėmes; depresija ir nemiga kamuoja kaip atpildas už praeito gyvenimo nuodėmes.

Jei yra sutrikimas, turi būti ir priežastis. Jei yra priežastis, yra, reikia paprašyt to, kas ją atsiuntė, kad jos nebūtų.

Šiuo požiūriu pasižymintys pacientai labiausiai gerbia gydytojus, kurių religiniai įsitikinimai sutampa su jų. Jei gali rinktis tarp dviejų ligoninių, jie renkasi tą, kuri pavadinta šventojo garbei, jei rankasi tarp dviejų gydytojų, jie pasirenka tą, kuris nešioja kryželį ar kabinete turi ikonėlę. Jie nenurimsta tol, kol gydytojas nepripažįsta, kad jis negali nieko, o tik pats pacientas turi galią. Dažnai tokie pacientai nesikreipia į gydytojus iš viso, arba po pirmo neinformatyvaus tyrimo meta gydymąsį. Jei tai yra mažakraujystė, vadinasi reikia užkalbėjimo dėl kraujo, arba reikia nuvažiuoti prie kokios nors šventos vietos ir apsišlakstyti jos šaltinio vandeniu.

"Dvasinis" pacientas dažniausiai gydytoju būna nusivylęs jau prieš pradėdamas gydymą.

Iš ligas gydančių asmenų dvasiniu požiūriu dažniausiai pasižymi dvasininkai ir ekstrasensai.

Mišrus

Tobulas tiek paciento, tiek ir jį gydančio asmens požiūris į ligą. Jeigu perskaitėte visus aprašymus galbūt pastebėjote, kad jums labiau tinka vienas ar kitas, galbūt tik kuris nors vienas išskirtinai, o koks nors visai nepriimtinas ar net juokingas. Daugiausia sunkumų medicinoje iškyla tuomet, kai žmonės griežtai atsisako priimti kitą savo ligos kilmę, nei, kad patys ją įsivaizduoja arba juos gydantis gydytojas nesusimąsto apie kitą galimą ligos kilmę, nei kad jis įsivaizduoja. Net Lietuvoje pasitaiko žmonių, kurie miršta nuo labai lengvai pagydomų priežasčių, kurių net nebando gydytis, nes mano, kad jas jiems atsiuntė Dievas kaip bausmę ir tiki, kad liga pati pasitrauks taip pat stebuklingai, kaip ir atsirado. O kartais ligonių kasos sumoka šimtus tūkstančių litų už gydymą žmonių, kurie primygtinai teigia jaučiantys tam tikrus simptomus (dar niekas nesukūrė aparato, kuris pasakytų žmogu tikrai kauda ar ne, meluoja jis ar ne). Ir tik vėliau paaiškėja, kad viskas, ko tam žmogui reikėjo, tai ramunėlių arbatos ir šiek tiek meilės, kurios jis kitokiu būdu gauti nemokėjo (apmaudžiausia tokiais atvejais, kad jeigu suprastumėme ko mums iš tiesų reikia, tuomet ir patys tą gautumėme tą žymiai lengviau ir greičiau).

Žinoma tai jokiu būdu nereiškia, kad geras gydytojas turi skirti po ketvirtadalį savo dėmesio kiekvienai iš ligų atsiradimą aiškinančių teorijų. Jokiu būdu ne, antraip turėtumėm daugiau lavonų, nei duobkasių jiems.

Esu pastebėjusi, kaip gydytojai, žinodami kokie pacientai pas juos ateis, pakeičia ant sienos kabantį paveikslėlį į tokį, kuris yra priimtinas pacientui (mechanistinio požiūrio pacientui tai - žmogaus organų diagrama, energetinio - vaistų reklama, psichologinio - psichloginės pagalbos linijų telefonai, dvasinio - mažytis Jėzaus paveikslėlis), bet jie nepakeičia savo požiūrio į paciento ligą vien tik todėl, kad į ją būtent taip žiūri pacientas.

(paveikslo autorius - Cameron Gray)

Tiesiog šiandien kažkaip pagalvojau apie šitus dalykus.

Sekmadieniais saulė šviečia geltoniausiai

2011-08-07T07:51:00.000-07:00

Lietuvos prekybos centruose jau prasidėjo mokyklinių prekių mugės.

Kai mokiausi mokykloje labai jas mėgdavau - būdavo proga gauti naujų sąsiuvinių, rašiklių, gal net kuprinę ar penalą. Nors šiandien, į viską žiūrint jau iš šono, kyla klausimas kam man reikėdavo su savimi nešiotis penalą į kurį telpa n flomasterių, jei vistiek su jais neleidsdavo piešti per pamokas (net per dailės :'( ). Visa laimė, kad vėlesnėse klasėse atsisakiau bent jau idėjos, kad reikia nešiotis vadovėlius. Visuomet būdavo kas juos nešdavosi reikia, ar nereikia. Mieliau kniaukdavau "paskolinkit vieną vadovėlį ant suolo", nei lenkdavau savo ir taip lardozės nukraipytą stuburą (mano suolo draugai dažniausiai irgi neketindavo tampytis kilograminės kuprinės).

Užvakar su antra puse kaip tik užsukome į vieną tokią ir aš ilgai juokiausi iš sąsiuvinių po 22-24Lt arba parkerių po 70Lt. Juokinga ne kaina, bet tai, už kokią kokybę ji yra... :) He, panašu, kad vien tik užrašas "Oxford" ant sąsiuvinio jo kainą pakelia mažiausiai 3 kartus.

Aš irgi norėčiau mokėti daryti pinigus iš oro. Va žmonės sugalvoja titnagą pardavinėti (pagal jų kainas aš vien tik senus čekius ant lentynėlės esu prispaudusi maždaug 300Lt, kuriuos radau pakelėje Druskininkuose), ir netgi teigti, kad jis "aktyvuoja" vandenį...

Tiesa, yra tokių medžiagų, kurios, liaudiškai tariant, "aktyvuoja" vandenį - geriausiai žinomas sidabras, kurio jonai, patekę į vandenį nusėda ant bakterijų sienelių ir sutrinkdo medžiagų pernašą per bakterijos sienelę. Sidabro jonai nusėda ir ant vienaląsčių ar daugialąsčių sienelių (tokį vandenį geriančio žmogaus irgi), bet jų ląstelės geba šiuos jonus arba "nusikrapštyti" arba "įtraukti" į savo vidų, kad vėliau galėtų sujungti su kitom šiukšlinėm medžiagom ir išmesti. Žinoma, jei į viską žiūrėsi realistiškai, tai suprasi, kad maišant arbatą sidabriniu šaukšteliu į ją sidabro jonų tikrai neišsiskiria tiek daug, kad sukeltų kokį tai apčiupiamą efektą. Tai būtų kažkas panašaus, kaip tikėtis, kad skrendančio Boing'o keleivis per langą įžiūrės kam jūs siunčiate sms'ą. Medicinoje sidabras yra naudojamas bakterijoms naikinti, tačiau ne sidabriniai indai, bet specialūs tirpalai, kuriuose esančios medžiagos sąlytyje su kitais tirpalais ar paviršiais atpalaiduoja didelius sidabro jonų kiekius (dažniausiai drauge su jodo jonais), bet dėl savo brangumo ir dėl to, kad ya mažiau kenksmingų būdų naikinti bakterijoms, dažniausiai nėra naudojami.

Kita vertus, atsižvelgiant į naujausius kvantinės fizikos teiginius, vien tik tikėjimu galima priversti kalną ateiti prie pranašo...

Varliažmogis

2011-08-05T03:21:00.000-07:00

Naujas piešinys - varliažmogis miške :D
Versija pieštuku:

Pabaigta versija:

Pieštas pagal užsakymą.

Fosilijos VI

2011-08-04T11:44:00.000-07:00

Taip, dar daugiau senų piešinių (paspauskite ant paveikslėlio norėdami pamatyti jį didesnį):

Triopsai (skydvėžiai) simpatiški akvariumo gyventojai

2011-07-31T09:14:00.000-07:00

Maždaug prieš savaitę sužinojau apie labai įdomų padarėlį - triopsą. Šis skydvėžis po pasaulį ropoliojo dar prieš dinozaurus ir išliko kone nepakitęs iki mūsų dienų. Jis yra laikomas vienu iš lengviausiai prižiūrimų akvariumo gyvūnėlių, dažnai rekomenduojamas išmėginti auginti prieš žuvytes ar vėžliukus :) Ir nors yra užsitarnavęs tokią "treniruočių" augintinio reputaciją, manau, kad ir jis pats vienas esti labai simpatiškas ir įdomus padaras!

Pradžiai video, kaip jie maždaug atrodo (jų yra kelios rūšys, kurios skiriasi savo dydžiu ir spalva):

Iš kelių pažįstamų "akvariumistų" girdėjau, kad jau suaugusių triopsų galima įsigyti turguose arba egzotinių gyvūnų parduotuvėse (paprastose "kikose", deja, bet tokių nėra). Bet manau, kad juos žymiai įdomiau yra užsigautinti iš kiaušinėlių - užsienyje jais prekiauja gyvūnėlių ir žaislų parduotuvės ar kokie Walmart'ai (amerikoniškas mūsų Maximos atitikmuo), bet jų taip pat galima gauti iš kitų triopsų augintojų arba nusipirkti internete :)

Kaip išperinti triopsus:
1. Kiaušinėlius (arba smėlį su jais) reikia supilti į akvariumo dugną ir užpilti bent keliais centimetrais vandens. Labai svarbu, kad vanduo būtų ne mineralizuotas - laisvėje triopsai daugiausiai gyvena lietaus vandens užliejamose balose, ir jų kiaušinėliai neišsirita, jeigu juos apsemiančiame vandenyje yra didelė mineralų koncentracija, nes tai reiškia, kad toks vanduo iškrito ne su lietumi, bet atbėgo iš kokio upelio ar ežero. O jeigu jis iš ten atbėgo, tai su juo galėjo atplaukti ir kokių nors gyvių, kurie suėstų vargšus mažyčius triopsiukus :( Vanduo turėtų būti kambario temperatūros. Kad triopsai greičiau išsiristų galite virš jų pastatyti stalinę lempą ar padėti akvariumą ant saulėtos palangės (tik saugokite, kad vanduo neprišiltų >29 laipsnių pagal Celcijų).
2. Jeigu triopsams vanduo patiko, jau po kelių-keliolikos valandų (vidutiniškai po 12-18) vandenyje turėtų pasimatyti mažulyčiai plaukiojantys taškučiai - tai išsiritę triopsai. Dalis tų taškų gali būti ir kitokie vandens gyvūnėliai - ciklopai, dafnijos ir kiti, tačiau nesijaudinkite - triopsai juos suės :)
3. Maždaug trijų dienų bėgyje turėtų išsiristi visi triopsai. Jeigu auginate dafnijas ar ciklopus (pvz. gaideliui), galite triopsėlius šerti šiais padarėliais. Jei pirkote triopsų auginimo rinkinį, tai jame turėjo būti pridėta triopsų maisto. Na, o jei neturite nei vieno, nei kito, tuomet bet kurioje gyvūnų parduotuvėje yra tropinėms žuvytėms skirto pašaro (pakelis kainuoja 2-3 litus, mažiesiems triopsams daugiau ir nereikia, kai paaugs, galėsite šerti ir savo maisto likučiais) - tiesiog sutrinkite šį pašarą kuo smulkiau ir įpilkite šiek tiek jo į akvariumą kelis kartus per dieną.
4. Sulaukę apie savaitės amžiaus triopsai jau gali ėsti nesutrintus tropinių žuvelių dribsnius. Dar paaugusius galima šerti įvariausiu maistu :)

Jeigu triopsai neišsirito, nepegyvenkite - leiskite vandeniui išdžiūti, o vėliau vėl pamėginkite užpilti kitos rūšies vandeniu. Triopsų kiaušinėliai gali išbūti gyvybingi iki 70 metų.

Kuo šerti užaugusius triopsus:
Triopsams tinka tropinių žuvų pašaras. Jie taip pat noriai ėda morkas (ypač jei jos smulkiai supjaustytos ir pavirtos 2-3 minutes), žalią žuvį ar uodo trūkio lervas. Jei gyvenate prie vandens tvenkinio galite jiems atnešti elodėjų ar kitų augalų. Jei tai organika ir telpa į triopso burnytę - vadinasi valgoma.

Ar triopsams reikia "burbuliatoriaus"/vandens filtro/etc:
Ne. Laisvėje jie gyvena balose. Žinoma šie dalykai palengvis triopsų gyvenimą ir į tokį akvariumą bus maloniau žiūrėti, tačiau, jeigu nelaikote daugybės triopsų, tai nėra būtina. Geriau daugiau gyvų augalų, nei burbuliatorius :) Jie ir deguonį gamins, ir pasitarnaus kaip atsarginis maisto šaltinis, jei negalėsite grįžti savo triopsų pašerti.
Triopsai neturi tikrų žiaunų - jie kvėpuoja nuolatos judindami savo kojytes, kurios turi specialias ataugas, per kurias vyksta dujų mainai. Jei pastebėjote, kad triopsai plaukioja arti vandens paviršiaus, tai reiškia, kad vandenyje jiems trūksta oro. Čia burbuliatorius būtų jau neblogai :)

Ar triopsai kandžiojasi:
Ne.

Ką triopsai veikia:
Jie plaukioja, ėda, tuštinasi, dauginasi. Kartais suėda vienas kitą. Visai smagu ;)

Kokio dydžio triopsai užauga:
Vidutiniškai maždaug iki 7 cm. Jei gausiai šersit ir akvariumas bus didelis užaugs iki kokių 11 cm. Laisvėje jų dydis daugiausiai priklauso nuo balų didumo, kuriuose jie gyvena.

Kiek reikia vandens vienam triopsui:
2-4 L. Jeigu teks mažiau - triopsai užaugs mažesni. Arba vieni suės kitus, kol nusistovės optimalus triopsų skaičius. Kadangi jie gyvena balų dugne, geriau neaukštas, bet platus akvariumas. Jeigu neturite tinkamo akvariumo ar galimybės jį įsigyti, buitinių prekių parduotuvėje galite įsigyti 10-20L skaidraus plastiko dėžę/konteinerį (jei plastemasė tinka sąlyčiui su maistu, ji tiks ir triopsams auginti). Tik tokį plastiką saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių, o jei jis turėjo dangtį, būtinai padarykite skylių, kad triopsai neuždustų :)

Kiek lieko triopsai gyvena:
Vidutiniškai 2 mėnesius (8 savaites).

Kaip triopsius veisti:
Labai paprastai - reikia leisti jiems veistis patiems. Maždaug 11 dienų sulaukę triopsai pradės lytiškai bręsti. Priklausomai nuo rūšies ir nuo to, iš kokios populiacijos yra kilę, jie galės būti patelės ir patinėliai, taip pat galės būti tik patelės, kurios daiginsis partogenetiškai (dės kiaušinėlius iš kurių išsiris tų patelių klonai), hermafroditai, kurie apvaisins vienas kitą arba hermafroditai, kurie galės apvaisinti save pačius. Arba jų visų mišinys (hey, jie neveltui išgyveno >200 milijonų metų :) (palyginimui, žmogaus, kaip rūšies, egzistavimas tesiekia 2-5 milijonus metų, ir, žvelgiant realistiškai, mums beliko tik 5 tūkstančiai - 2 milijonų metų :) ). Taigi, jeigu tik nenutiko taip, kad išsiperėjo vien tik patinėliai, triopsai dauginsis. Jiems reikės smėliuko, į kurį anie galėtų užkasti savo kiaušinėlius. Kiaušinėliai neišsiperės tol, kol iš pradžių neišdžius, o vėliau vėl nebus užpilti švariu, nemineralizuotu vandeniu. Taigi, kai pirmoji jūsų triopsų karta išmirs nuo senatvės, beliks tik išgarinti iš akvariumo vandenį, o vėliau, kai norėsis vėl auginti triopsus, vėl pradėti viską nuo pradžių :) Jeigu norite, turimą gruntą su triopsų kiaušinėliais galite padalinti į kelias dalis. Iš vienos galėsite auginti naują triopsų kartą, o kitas dalis padalinti draugams, kurie irgi norėtų auginti triopsus.

Ar Lietuvoje triopsai gyvena?
Taip, bet negaudykite jų čia! Nors egzistuoja tikimybė, kada pasigausite nenykstančios rūšies triopsą, bet greičiausiai jūsų dėmesį patrauks didžiulis gražus vasarinis skydvėžis (Triops canciformis), kuris yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą 2 (V) kategorijoje :(
Štai "Acta Zoologica Lituanica", 2003, 3 numeryje radau straipsnelį apie triopsų radimvietę Lietuvoje, ir noriu jums parodyti iš jo nuotrauką kaip atrodo vietos, kur mūsuose galima rasti triopsų ir kaip jie atrodo:

(Nuotraukos R. Matulaičio)

Jei rastite tokių, pasigrožėkite jais, bet neimkite - tegul dauginasi laisvėje, tuo labiau, kad jų kiaušinėlių galima gauti vos už kelis litus, kurie yra veisti nelaisvėje jokios žalos gamtai nepadarant :)

Štai kaip atrodo dažniausiai parduodamos triopsų rūšys:

Triops longicaudatus - dažniausiai patys pigiausi ;)

Triops mauritanicus - išsiskiria itin archaiška išvaizda.

Triops canciformis dažniausiai būna juodi .

Triops austrailensis dažniausiai būna žalsvi ir užauga gana dideli.

Šiuo metu kaip tik mėginu įsigyti triopsų kiaušinėlių internetu :) Kai tik pavyks (jei pavyks), būtinai parašysiu kaip man sekėsi.

Papildymas: 2011-09-25: 1 triopsų agunimo savaitė.

Chalava, arba manų košė indiškai

2011-07-30T08:30:00.000-07:00

Šiandien noriu su jumis pasidalinti gana gardaus dalyko, kuris puikiai tinka pusryčiams, vakarienei ar netikėtiems naktipiečiams, receptu. Tai - chalava. Recepte visus kiekius norodau 4 porcijoms.

Reikės:

-) 1 pakelio sviesto;

-) 2 stiklinių manų kruopų;

-) 1 stiklinės cukraus;

-) 2 stiklinių pieno;

-) mėgstamų prieskonių (badjano žvigždutės ar poros gvazdikėlių etc.) ir/arba saujos riešutų ir razinų mišinio.

Gamybos eiga:

1) Pirmiausiai susirandame keptuvę, kurioje kepinsime manų kruopas ir puodą, kuriame virsime chalavą.

2) Į keptuvę įdedame pakelį sviesto ir jį lydome. Kai sviestas išsilydo, supilame 2 stiklines manų kruopų ("indiškuose" restoranuose sviestas dažnai pakeičiamas augaliniu aliejumi ar tepių riebalų mišiniu, kad būtų pigiau, bet nuo to nukenčia ir patiekalo skonis :( ).

3) Kol kepa manų kruopos (jos turi būti birios), į puodą supilame cukrų ir pradedame jį lyditi į karamelę.

4) Nepamiršdami karts nuo karto pamaišyti manų kruopų, kitame puode (žinoma kitu šaukštu), vis pamaišome besikameralizuojantį cukrų. Kai jis įgauną dailią rusvą spalvą į jį supilame pieną. Būkite atsargūs, jei pilate šaltą pieną. Karamelė sukietės, bet neišsigąskite - ji kaip mat vėl sušils, išsilydys ir susimaišys su pienu. ("indiškuose" restoranuose receptūra pagreitinama ir supaprastinama pieną tiesiog užverdant ir jį į supilant cukrų, bet dėl to chalava netenka savo malonaus karamelės skonio ir kvapo :( );

5) Kai karamelė ištirpsta, sudedame į pieną pasirinktus prieskonius ar riešutus (galima ir be jų, kas kaip mėgsta).

6) Galiausiai - viena ranka vis maišydami pieno ir karamleės mišinį, kita ranka į jį dedame po šaukštą kepintų manų kruopų - nesustojame maišyti, kad neatsirastų gumuliukų. Turi išeiti standi košė, jei išeina per kieta galima įpilti dar pieno, jei per skysta, tai irgi nesijaudinkite, šis patiekalas valgomas ir šaltas, o šaldamas jis kietėja.

Štai ir viskas :) Jūsų chalava paruošta! Esu jos ragavusi ir pačioje Indijoje, tai namie pasigamintos skonis niekuo nesiskiria nuo indiškosios (nebent tuo, kad ten iš jos vėliau dar visokių valgių pagamina, kaip kad mes, europiečiai, sugebame iš duonos ir giros pasigaminti, ir dar kartą ją su česnaku pasikepti).

Patiekalas pasigamina maždaug per 15 minučių, indai po jo irgi nesunkiai atsiplauna (jei kas prisvilo ar "pritraukė", tiesiog užpilkite vandeniu ir palaikykite porą valandų).

Dalį pieno galima pakeisti vandeniu, kad patiekalas nebūtų toks riebus. Taip pat galima dėti ir mažiau ar daugiau cukraus. Į pieną galima įpilti apelsinų sulčių ir/ar įtarkuoti apelsino žievelės. Duokite valią savo fantazijai :)

Saldu, riebu ir kaloringa :D

Nuotraukos nebus, nes įrašą sugalvojau tik po, kai jau viską suvalgiau :'( Kaip tas godusis drakoniukas:

my ecology level is over 9000

2011-07-24T10:30:00.000-07:00

Šiandien su antra puse išėjome sekmadienio popietės pasivaikščiojimo. Ir, kaip visuomet būna, kai išeini pasivaikščioti, namo grįžome gavę/radę nemokamų dalykėlių.

Vienas iš jų buvo žurnalas apie ekologiją.
Grįžusi jį paskaitinėjau ir supratau, kad niekada negalėsiu gyventi ekologiškai.

Ekologiškai jau ir taip gyvename kiekvienas, nes ekologija yra mokslas apie gyvosios ir negyvosios gamtos sąryšį. Neekologiškai gyventi galėtų nebent antgamtinės būtybės.

O štai ekologiškai aš gyventi negalėčiau.

Ir tikėtį "į ekologiją" niekaip negaliu, nes dauguma jos šalininkų teigia, kad motulė Gaja yra didžiausias mūsų draugas, koks begali būti, o visos ligos, kuriomis susergame, mus užpuola tik dėl mūsų kaltės, kad cunamiai ir uraganai kyla tik dėl klimato kaitos ir taip toliau. Aš suprantu, kad gyventi suvokiant Visatos indefirentiškumą ir žmogiškosios meilės atstūmimą gali būti be galo sunku, kad gyventi Pasaulyje, kuriame geri dalykai gali nutikti blogiems žmonėms, o blogi geriems be jokios priežasties ir pasekmių gali būti skausminga, kad realiai priimti atsakomybę už savo veiksmus gali būti baugu, kad kartais be galo norisi tikėti atgamtinėmis galiomis ar teisingumo dėsniais, kurie paguostų, arba bent jau, na... ...ekologija.

Aš be galo gerbiu žmones, kurie kovoja ir stengiasi, kad kasdieniame mūsų maiste būtų kuo mažiau maisto priedų, kad iš vaistinių išnyktų nereceptiniai maisto papildai ir visokios "natūralios žolelės nuo kosulio iš Kinijos", kad moterys jaustųsi gražios ir be naftos perdirbimo produktų, o vyrai pajėgūs ir be tūkstančio arklio galių. Ir suprantu, kad su ekologijos mylėtojais šių žmonių kelio dalis sutampa, bet, jeigu dar nesupratote, šiandien aš kalbu apie tuos, kurie naktį miega ramiai tik dėl to, kad naudoja plaukų kondicionierių su žaliu lapeliu.

Negaliu būti ekologiška, nes tame žurnale išskaičiau šimtus dalykų, kurių aš niekaip negaliu sau pritaikyti. Jame vis buvo vardijama kokią ekologišką plaukų blizgesio priemonę pirkti, kokį keramininių plytelių valiklį ar netgi tokį daiktą, kaip kad "kilimų šampūną", mat naudojant įprastus "kilimų šampūnus" jūsų kūdikėliui nesivystytų alerginė astma ir taip toliau ir panašiai (iki 3/4 berniukų sirgusių astma vaikystėje po lytinio brendimo nuo jos "pagyja", nes pagaliau išsilaivinę nuo motinos, jie nebejaučia jos įdiegiamos kaltės ir suvaržymo - tokia astma tikriausiai būna psichosomatinis susirgimas, kurį greičiau išprovokuoja motinos, savo meilę išreiškiančios "kilimų šampūnu", hipergloba, nei kad anie chemikalai)*

Kaip žmogus, kurio visa grožio chemija apsiriboja "uniseksiniu" šampūnu, muilu ir deozodorantu, bei akių tušų įpatingoms progoms, skaičiau ir kraipiau galvą, kokio velnio man reikia tokių dalykų. Ypač prajuokino tas "kilimų šampūnas"...

O tada prasidėjo buitinė chemija... Beskaitydama patarimus apie indų ploviklio taupymą (pvz.: kad išgėrus vandens galima puodelio su indų plovikliu ir neplauti, kad geriau plauti tik pilnai pakrautą indaplovę ir panašiai), supratau, kad šioje srityje aš jau seniai turbo ekologiška, kadangi neturiu tiek lėšų, kad pirkčiau pigų indų ploviklį, ir naudoju tokį, kurio pakanka vieno lašelio visam indų tuntui suplauti (kaip bebūtų keista, bet jo reklama nemeluoja), o kai kurių indų su indų valikliu net neplaunu - pvz.: ilgą laiką man niekaip neišrūgdavo skani duonos gira (na, ji išrūgdavo, bet labai panašaus skonio, kaip kad būna 60% mugėse perkamų...), kol vieną dieną suvokiau, kad ką gi aš darau - ot "genijus" plaunu būsimą giros rauginimo indą su indų plovikliu. Ilgai juokiausi, kad ne veltui iš mikrobiologijos egzamino gavau tik šešetą... Nuo šiol tą indą plaunu tik soda ir gira būna fantastiška!

Galų gale sekė skyrelis apie drabužių skalbimą... Žinot, aš niekada nesu pirkusi nei dėmių valiklio, nei skalbinių minkštiklio, nei kokio nors kito daikto, nei kad patys paprasčiausi skalbimo milteliai. Jokių automobilių netaisau ir panašiai, todėl visos mano drabužių dėmės būna tik buitinės, kurias puikiai išplauna ir paprasti skalbimo milteliai. Aš jų dedu kur kas mažiau, nei būna nurodyta ant dėžutės, nes taip man pigiau (išplauna taip pat gerai), o taip pat vėliau drabužiai nesmirda tų miltelių "gaiva". Švarūs drabužiai turi kvepėti švariais drabužiais, ir jeigu dar niekada neuostėte to nuostabaus virinamo medvilnės ir lino kvapo, daug ką prarandate... Čia tikriausiai antras pagal mistiškumą kvapas po petrchoro kvapo ;)

Apie visokius "pasidarykime papuošalų iš šiukšlių" straipsnius tai jau iš viso tyliu. Taip jau išeina, kad kiekviena fantazijos nestokojanti, bet pinigų pristygsanti paauglė esti tikra ekologijos dievaitė. O kai demonstruojami tokie straipsniai, kuriuose rašoma, kad kartais reikia ir pakentėti, pavaikščioti ir su pernykščiais, iš mados išėjusiais, bet dar gerais batais, kad padėtum motulei gamtai, tai norisi daužyti galvą į stalą. Kad tik stigmos nuo tokių aukų neatsivertų.

Ir taip toliau, ir panašiai :) manau mintį supratote. Nenoriu įžeisti žmonių, kurie perka "ekologiškus" produktus todėl, kad jie yra gerenės kokybės ar skanesni. Šitas straipsnelis buvo apie tuos, kurių viduramžių atitikmuo pirkdavo indulgencijas.

* - tai tik viena iš toerijų apie paauglystėje praeinančią astmą. Egzistuoja ir daugiau - kad paauglystėje subręsta imuninė ir nervinė sistema ir kitos. Tačiau psichosomatinis priėmimas prie šios ligos dažnai duoda puikių gydymo rezultatų - pvz.: tokių vaikų sanatorinis gydymas sumažina priepuolių skaičių ir intensyvumą, nepriklausomai nuo to, kokioje vietoje yra sanatorija (gydo ne rami aplinka, bet poilsis, nuo nuolatos vaiką sekančių tėvų). Taip pat svarbu suvokti, kad nesvarbu, ar liga kyla dėl psichosomatinių priežasčių ar dėl tikrų alergenų, jos eiga, simptomai ir galimos komplikacijos esti identiškos!!!

Violetinis fonas, kuris degina akis

2011-07-23T10:38:00.000-07:00

Baigiau dar vieną portretą (paspauskite ant piešinio pamatyti didesnę versiją):

(Personažas (c) Benjamin Cardenas)

Pieštas pagal užsakymą. RYŠKUS FONAS SPARDO SUBINES. ne?
Man šitas darbelis laaaabai patiko. Ne tik, kad buvo proga nupiešti daugybę žvynelių, bet ir nuspalvinti foną violetine spalva. O tai mano antra mėgstamiausia spalva bo oranžinės <3
Beje, kad man reikėtų mažiau rašinėti e-mail'ų-atsakymų, tai susikūriau štai tokią lentelę (nuoroda į ją bus ir mano blogo kairėje pusėje su dabartine laukiančių užsakymų eile). Aukščiau matomas drakoniukas buvo sudėtingas portretas :)

:D šiandien buvo nuostabus šeštadienis. Pusę savaitės maniau, kad šiandien reikės eiti darban, bet nereikėjo... oh yeah 83

3 piešimo video puslapiai

2011-07-23T05:40:00.000-07:00

Su visais norinčiais išmokti piešti šiandien noriu pasidalinti 3 puikiais video kanalais:

[1 kanalas] [2 kanalas] [3 kanalas]

Daiguma video apie piešimą planšete, bet manau, kad kūrybos principai išlieka tie patys, nesvarbu kokiu įrankiu besinaudotumėte :)

Dar šis tas naudingo, ką prie progos prisimenu:

Štai čia dar vienas neblogas pamokų rinkinys. Nuostabus straipsnis apie tai, kaip vogti idėjas "meniškai" :D (čia tiems, kurie vis jaudinasi, kad niekaip neišranda dviračio). Šiek tiek apie kūno kalbą (padės perteikti piešiamų personažų mintis). Uodegų ir sparnų nuotraukų galerija (padės tikroviškiau piešti drakonus, grifus ir kitokius padarėlius), įvairių sporto šakų atletų kūno sudėjimai (padės geriau įsivaizduoti kaip turėtų atrodyti fantasy pasaulio herojai). Tapymo akrilu pamoka (nepamirškit paspausti ir jos apačioje esančius nuorodos į sekančią dalį ;))

Ir, omg, žiūr kokį daiktą radau internete:

"Ideal for night blogging"??? Well, my reaction was:

A4 piešinys su fonu tam, kuris ras ir padovanos man 2 šių pėlyčių rinkinius!

Ir pabaigai: