2014 m. birželio 29 d., sekmadienis

Vakar bandžiau žvejoti. Nė viena žuvis nenukentėjo.


(Labai genialu žvejoti vidury dienos ir dar juodai apsirengus :D)

Vakar su šeima buvome kažkokioje tai Molėtų miesto šventėje. Į ją Molėtų meras atvažiavo arkliuko traukiamame vežimaityje ir kol važiavo mojavo molėtiškiams, bet iš jų gal koks tik vienas atmojavo atgal ir tai tikriausiai buvo turistas koks, kaip mes.

Nejauku buvo į jį žiūrėti...

Palyginus su Vilniuje vykstančiomis įvairiomis mugėmis, tai didžiausias skirtumas Molėtų šventėje buvo tas, kad buvo pilna akcijų-atrakcijų ale loterija be pralaimėjimo. Sumoki pinigėli, trauki popiergalėlį, laimi pigų pliušinėlį (arba rožančių, nemeluoju, religinė atributika ten buvo prekiaujama tarsi kokiais kolekciniais žaisliukais arba netgi kabinama su žaislasi/papuošalais. Labai keistas fanadomas).

Apėję visą šventę per maždaug pusvalandį, ir nusprendę, kad nelabai ten yra ką veikti (visos pramogos pagrinde skirtos mažamečiams, o iš pramogų suaugusiems tai nebent koks alus buvo), su antra puse nusprendėme eiti pažvejoti. Iš lempos nusprendėme, nes nu o kodėl ne.

Susiradome meškerę, kuri paskutinį kartą buvo naudota prieš ~10 metų, nupūtem nuo jos dulkes, atmazgėme valą.

Tada nusipirkome lenkiškų sliekų žvejybos reikmenų parduotuvėje už 2,5 Lt. Jie buvo labai gyvybingi ir kabinamai ant kabliuko rangėsi tiesiai į sąžinę.

O kažkur tarp sliekų ir meškerės "Perlo" terminale nusipirkome ir dviejų dienų žvejybos leidimą (kainavo 5Lt + 2Lt aptarnavimo mokestis).

Dar pasiėmėme sudžiūvusio batono, kad prisiviliotume žuvų.

Ir..

Nieko nepagavome.

Patrupinom batono, tai hoho, dėl jo žuvys kokį žutbūtinį mūšį surengė.

Godžiai žiūrėdami į iš vandens iškylančias žuvų kupras ir žiobturus gaudančius nurašytą kviečių masės produktą įmetėm savo kabliuką, o žuvys tik nom-nom-nom slieką nuo kabliuko :/

Pusantros valandos turėjau vilties pagautį kokią žuvę, antra pusė vos neužmigo manęs belaukdama, bet galų gale ir man trūko kantrybė, tai subėrėm likusius sliekus ir batoną žuvims šiaip susmaguriauti.

-__-

atsimenu vaikystėje kai žvejodavau, tai visa esmė būdavo "užkirsti" žuvį. Dabar niekaip neišėjo. Visos žuvys buvo už mane gudresnės ir greitesnės xD


2014 m. birželio 26 d., ketvirtadienis

Birželio 29-os referendumas

Vakar mieste gavau net du laikraštukus apie artėjantį referendumą.

Daugiabutyje, kuriame gyvenu, pirmame aukšte kažkas netgi pakabinęs apie jį plakatą. Kasdien jį kas nors penkis kartus nudreskia, o kažkas tuos penkis kartus pakelia, išlygina kampučius, ir vėl prikabina, ko pasekoje plakatas darosi panašus į tualetinėms reikmėms ruošiamą makulatūrą.

Abu vakar gautus laikraštukus susilanksčiau ir įsidėjau į tašelę namie pasinagrinėti, o ką išsinagrinėjau ir su jumis dabar pasidalinsiu.

Tik dar pradžioje pridėsiu, kad dar neapsisprendžiau eiti man į tą referendumą ar neeiti.
Referendumas, kaip ko dalykas pats savaime nėra blogis. Šitas konkrečiai referendumas yra blogas dėl kelių priežasčių:
1) Jame yra pateikiami net keturi punktai ir tu arba esi iš karto už juos visus, arba iš karto prieš juos visus. Tarkime man labai patiktų vienas punktas. Kiti ne. Tai ką man dabar daryti? Kažkokia nesąmonė.
Jame pateikiami iš viso kažkokie tai čiūdni pasiūlymai - referendumas klausia manęs, kad o davai pažeidžiam pasižadėjimą EU. Neišmes gi jie mūsų už tai. Mums visai tai nereikalinga, jie čia sau darosi. Žiūrėk - kitos šalys taip padarė. Darome kaip kiti! fuk ū.
3) Ten yra toks punktas "Valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai sprendžiami tik referendumu." Nori šulinio? O tu gerai pagalvok. Labai gerai pagalvok. Geriamas vanduo už naftą vertingesnis. Vis dar nori? Surink 100 000 žmonių parašų, kurie mano, kad tau galima patikėti tokį gamtos turtą.


Į referendumą eiti norisi tam, kad galėčiau balsuoti "ne". Į referendumą neeiti norisi iš pagarbos sau, savo šaliai ir iš vilties, kad jeigu niekas į jį neis, tai jis bus laikomas neįvykusiu.
O bet tačiau - gavau rinkėjo lapuką jam, nors negavau neseniai buvisiems rinkimams. Gavau tiek reklamos, o žemę dirbantys draugai sako, kad aš nelabai įsivaizduoju kaip gyvena ta Lietuvos dalis, kuri žemės turi ir jos nedirba, arba neturi, bet mano, kad jeigu tik turėtų, tai teleloto nebepirktų. Dar yra dalis, kuri balsuos už vien todėl, kad pažiūrėtų kur cirkas važiuos toliau D:


Pirmasis klausimas - Kas juos leidžia?

Abiejų laikraščių gale pateikta informacija, kad jie išleisti po 100 000 vnt tiražu, leido "Respublikos" spaustuvė ir leidimas apmokėtas iš specialios referendumo sąskaitos. Ant vieno dar netgi užrašytas užsakymo numeris (2014).

Pirmiausia pasigūglinau kas yra "speciali referendumo sąskaita". Kadangi referendumas dalykas rimtas, tai toliau pirmo google.lt rezultatų puslapio nesiknisau. Paieška man pateikė:
-) Šeši puslapiai į senas naujienas (po 2 lietuvos ryto ir balso.lt, po 1 alfa.lt ir Kauno dienos)
-) kažkokį tai lietuva2 puslapioką, kur iš viso nesuprasi kas yra
-) Kažkokią Justo Paleckio rašliavą, kuriai skaityti aš per mažai girtą.
-) Centro partijos puslapį apie referendumo mitų paneigimą. Neskaičiau.
-) Va šitą puslapį, kuriame nurodyta sąskaita į kurią pinigus turi pervedinėti žmonės norintys prisidėti prie Ignalinos referendumui reikalingo parašų rinkimo akcijos reklamavimo.

Tas puslapis taip pat teigia, kad visi remėjai bus paskelbti http://www.zmonessprendzia.lt/ puslapyje, bet jis tuščias, o dabar jau 2014, ne 2012.

Taigi - pinigai iš balos.

Respublikos spaustuvę pasirodo nesunku rasti. Ji netgi visai netoli nuo mano namų, tai, jeigu netingėčiau, galėčiau iki jos nueiti pėsčiomis ir pasibelsti į langelį. Bet tikriausiai iškviestų anie man policiją ir pernakvočiau kaip viešos tvarkos drumstėja :D... Turėjau variantą parašyti email'ą, bet tada pagalvojau, kad daugiau informacijos, nei jau pateikė jie gi man nepateiks.

O dabar - apie turinį. Laikraštyje išskaičiau tokius dalykus, kuriuos dar papildau per valstybinį radiją paskutinėmis dienomis referendumo iniciatorių pripasakotais dalykais.

1. Šis referendumas jo iniciatorių lyginamas su Baltijos keliu, jei nedalyvausi, tai tau bus gaila ir gėda. Referendumo organizatoriai aiškina, kad jis toks pats didis, kaip kad Sąjūdis ir reikalingas dabartinei kartai pažadinti.
Dabar kiekvienas, kas nedalyvavote Baltijos kelyje jauskite gailestį ir gėdą! GREIT JAUSKITE. Ar jau jaučiat?
Aš save pasilyginsiu su XXI amžiaus Lietuviškuoju Mahatma Gandhi. Kodėl? Nes galiu. Susigalvojau argumentus ir va pasilyginau. Mane galite pagerbti štai čia, kad nejaustumėte gailesčio ir gėdos:


(Siūlau pagarbinimą pradėti nuo 10 eurų*)

2. Referendumo iniciatoriai teigia, kad "metas grąžinti valstybę žmonėms". Pavyzdžiui taip sako toks Ramūnas Karbauskis, vienas turtingiausių Lietuvos žmonių. Tai labai įdomiai skamba.

Per radiją klausydamasi susdariau įspūdį, kad grąžinimas įsivaizduojamas per kelis etapus: pirma, nuverčiama valdžia, jei neapvyksta, tai kuo daugiau sprendimų iš jos perimama į piliečių rankas vadovaujantis principu, ko dauguma nori, dauguma gauna. Referendumai dėl visko!
Antra, labai dažnai dėstomos mintys apie, tai, kad ten kažkas iš jų paskaičiavo ir kiekvienam LT piliečiui tenka po 2 hektarus žemės. Jeigu nelabai orientuojatės, tai čia yra 200m ant 100m lopas. Šitą padalinimą jie pateikia, kad reikiamą įvykdyti, nes žemė=valstybė.
Logiškai mąstant gautųsi suirutė, bet referendumo iniciatoriai siūlo ir išsigelbėjimą - iš kiekvieno, kuris žemės nedirba, ar ją dirba prastai ją tiesiog vat imti ir atimti. Atėmus atiduoti tam, kas dirba gerai. O gerai ją, anot referendumininkų, dirba jau dabar puikiai dirbantys stambūs ūkininkai! Bet nebijokite, jūsų žemė vis tiek liks jūsų, nes jūs pirksite savo žemėje užaugintus produktus, o kada tirkai turėtumėte galimybę nusipirkti savo žemės produktų, tai siūloma po to uždrausti importinį maistą. Improtiniai produktai iš viso pateikiamas kaip kažkoks žeminantis dalykas.

(Kai valgai bananą, partizanai verkia)

2. O bet tačiau - referendumo iniciatoriai baisisi ne tik importiniais vaisaisi. Jie apskritai yra ksenofobai ir rasistai. Ir dar tuom didžiuojasi, menkina ne ksenofobus ir rasistus, gąsdina, kad jiems per jų "paklydina" iš esmės nutiks tai, ką referendumo iniciatoriai mato kaip savo pačių natūralų elgesį su svetimšaliais.
Per radiją referendumo palaikytojai aiškina, kad "va, mes gi matome kokie yra žmonės neturintys savo valstybės" ir mėto antisemitines užuominas. Jie patys išsiduoda, kaip elgiasi su žydų tautybės žmonėmis ir aiškina, kad taip elgiasi teisėtai, nes tie žmonės, jų nuomone, neverti orumo, pagarbos ir elgimosi kaip su žmonėmis jau vien dėl to, kad neturi savo žemės.
Klausausi ir negaliu patikėti.

Kaip kitą pavyzdį pateikia, va kaip liūdnai gyvenimą baigė tokios tautos, kaip Amerikos indėnai, kurie savo žemę pardavė už spalvotos karoliukus.

Nepardavė jie tos žemės - ar jie būtų karoliukus paėmę ar nepaėmę, kolonistai vis tiek būtų žemę iš jų atėmę. Tie karoliukai - buvo duoti jais pasinaudojant tik laikinam patogumui, kad jie nesusivoktų iš pradžių kas vyksta. Lyginti tokius du dalykus, tai tas pats, kas sakyti kiekvienai porai, "o tu žinai kas buvo Marytei, kai ji Jonuką sutiko ir jam nusišypsojo. Jis ją išprievartavo. Tai va. Niekada nesišypsok, nes duosi suprasti vyrui, kad sutinki su juo lytiškai santykiauti. Aš pats vyras. Aš žinau, tavęs neprievartauju, nes tu mano sesė. Būtų kažkaip nesveika.".

Man atrodo referenduminikų tikslingai painiojamas žemės ir teritorijų pardavimai.

Laikraštėliuose pateikiamas pavyzdžiui apie parduotą Manhattan salą, kurią už 24 dolerių vertės daiktus kažkada amerikiečiams pardavė indėnai, o dabar salos žemės vertė 49 milijonai dolerių. Įsivaizduokite - kažkur kažkas pardavė dailininkui dažus už dešimt dolerių, su kuriais nutapytas paveikslas dabar vertas milijono.  Tikriausiai dabar labai galisi dažų gamintojas, ar ne? Ašiku, čia galima sakyti, kad dažai yra nebaigtinis dalykas, o žemės labai nedaug ir ji baigtinė. Bet vėlgi - Indėnams baigėsi blogai ne dėl to, kad jie pardavė žemė, o juos nuskriaudė žmonės vadovavęsi tokiomis pat vertybėmis, kurias gina šitą leidinį išleidę žmonės. Jiems indėnai tiesiog buvo ne žmonės. Dabar laikraštis iš esmės kaltina, kad patys indėnai kalti dėl to, jog juos kolonizavo ir kad būtų nekolonizavę, jei indėnai būtų laikęsi baltųjų rasės atneštų taisyklių (pvz.: vienybės didesnio tikslo vardan) :/ ... Prisimenant Marytės ir Jonuko pavyzdį, tai nelaimės būtų išvengtą, jeigu Marytė būtų sutikusi su Jonuko noru vien dėl to, kad turėtų įvertinti nesutikimo grėsmę, arba būtų Mariukas.

Iš viso iš koto verčiantys argumentai, kad gi parduodant žemę užsieniečiams į Lietuvą atvyks užsieniečių ir jie dirbs už mažesnius atlyginimus, nei lietuviai, kaip kad lietuviai dirba "anglijose". Iš pradžių reikia net prisėsti, kad įsisamonintum, kad šitą daiktą leidžiantys žmonės lietuvių darbą braškių plantacijose bando pateikti kaip kažkokią tylią invaziją, kuria reikia didžiuotis ir bijoti, kad jos Lietuvoje nevykdytų kitos tautos.  Gąsdinimai vyksta ir seksualinėmis mažumomis, jos pateikiamos kaip kažkoks improtinis dalykas. Ir su tokiais teiginiais jie dar aiškina, kad gina fundamentalius žmogaus teisių principus. Jo, žmonių, kurie jiems patogūs.


(Referendumininkų dažnai klausia kur, jų nuomone baigais teisė į žemę kasantis gilyn. O jie sako "turi būti sprendžiama individualiu atveju".)


3. Laikraštėliai teigia, kad jeigu leisime žemę susipirkti užsieniečiams, tai dėl to, kad jų aukštesnis pragyvenimo lygis ir jie turi daugiau pinigų, tai jie ją visą susipirks. Taip ir bus, pamatysite. Jie jau dabar superka visus meno kūrinius ir susisamdo protingiausią Lietuvos jaunimą. Dar nebaigia mokyklos, o jau NASA'oj įsidarbina.
O su žeme, vos tik ji bus leista parduoti užsieniečiams, nebeliks nė vieno patriotinio žemės savininko - jie kaip robotai parduos tik tam, kas daugiausia siūlo. Nes, pagal referendumo iniciatorius, patriotizmas nėra iš žmogaus kylanti savybė - ji arba primetama įstatymiškai arba finansiškai. Rimtai, gi, kodėl jie sako "neleiskime parduoti", o ne "neparduokime patys!". Juk, logiškai mąstant, leidus parduoti, bet neparduodant tai būtų du zuikiai vienu šūviu nušauti. Dabar organizatoriai vien tik savo kova demonstruoja, kad nepasitiki Lietuvos žmonėmis.

4. Žemė - patikima gamybos priemonė. Aš ne ūkininkas, bet man atrodo, kad žemės gamybos patikimumas toks pats, kaip ir bet ko kito. Dar daugiau - žemę galima "išnaudoti", tai yra nualinti, ją taip pat galima užteršti kokiais sunkiaisiais metalais ir tada nuobodžiai ir brangiai juos iš ten iškrapštinėti.
Užsieniečiai nupirktoje žemėje augins visokius GMO ir nevalgomą savo šalių maistą, kurį išsiveš.

(vat jeigu tą didelį kvadračiuką padenti saulės panelėmis, tai jų pagamintos elektros užtektų visam Pasauliui. Lietuvą būtų galima paversti viso Pasaulio braškių plantacija)

5. Laikraštukuose teigiama, kad niekas neturi teisės prekiauti žeme, nes jos, kaip ir gyvybės, nesutvėrė.
Kaip ir naftos.
Ar aukso.
Bet kokios kitos materialinės perdirbtos gėrybės.
Tikriausiai net kai perdirba negali imti pinigų už žaliavas.
Apskritai tai galime dabar pereiti prie ekonomikos paremtos eilėraščiais. Bet dar gerai pagalvoti, ar juos irgi galima parduoti, nes galbūt juos įkvepia kokia nors dievybė ir jie priklauso jai.
Anot referendumo iniciatorių Žemė absoliuti vertybė, nes nėra laikina, o pinigai - laikini.
Žmonės irgi laikini, bet apie tai jie nekalba. Jie mato savo amžiną tęstinumą per palikuonis ir tup pat mato save praeities kartose ir kovotojuose už laisvę. Jie net įvardija, kad individo kultūra yra "vakarietiškas blogis". Nieko neprimena?

(Šitas vakarietis nupirks tavo žemę ir augins ten baklažanus, o tu dirbsi kaip baudžiauninkas. Gi galėtum pats auginti. Eik, augink. Neturi pinigų? Pasiskolink iš vakariečio. Ar susimesk su kitais baudžiauninkais nenorinčiais būti baudžiauninkais. Užsiaugink baklažanų tik sau. Sakai viskas daug sudėtingiau? Taigi.)

7 Iniciatoriai teigia, kad jau čia pat "pasaulinio masto krizė" ir EU žlugimas, todėl neverta ir taip likti toje EU, plius reikia turėti savo žemę. Manau, kad "Pasaulinio masto krizės" atveju visiems bus taip nusispjauti ant kažkokių tai popierėlių ir vyks elementariausios galios principas - ateis žmogiukas su šautuvu, nušaus tave ir sakys "o dabar čia mano bulvės" ir į tavo popieriuką jam bus taip nusispjauti, kaip kad nusispjovė paimdamas šautuvą.

2014 m. birželio 24 d., antradienis

Paveikslas su katinu ir bite


Per Jonines/Rasas visada lyja.

Šiandien pagalvojau, kad gi šita šventė tai priešinga diena Kalėdoms - per Jonines būna trumpiausia naktis, o per Kalėdas ilgiausia (ar kažkas panašaus). Kūgio formos degantis miližiniškas laužas ima atrodyti labai logiškai tada.

Joninių naktį praleidau namie žaisdama FTL'ą. Dabar gi kaip tik vyskta Steam'o vasaros išpardavimas. Kai kurie žaidimai nupiginti iki absurdiškai mažų kainų.
FTL'as ir taip nebrangus, bet dabar kainavo tik 4 eurus, tai iš karto nusigriebėm :) Puikus žaidimas su puikiu garso takeliu:


--

Draugė įsikėlė į naujus namus, tai nusprendžiau jai įkurtuvių proga nutapyti jos katiną.

Bet išėjo tiesiog katinas.

Su bite.


(Paspaudus pasididina. Akrilas. 30x40 cm)


Man atrodo nepasitikiti jis ta bite. Visai nepasitiki.


(BZZZZ)

O dabar tiesiog dvi daugiau mažiau biomedicininės įdomybės.

 Keli gydytojai pastebėjo, kad namuose taikoma deguonies terapija ir barzdos nelabai dera. Nedera ta prasme, kad nutekėjusio deguonies "įsotinta" barzda labai lengvai užsidega nuo mažiausios kibirkšties.
Aišku, pamėgino prie progos padegti manekeną su vešliais ūsais.
Kaip kibirkščių šaltinį pasirinko elektrinį šlifuoklį.


(Štai kaip medikai daro mokslą)


Tai tiek.

2014 m. birželio 23 d., pirmadienis

Kūrybinė Dorado stovykla 2014

Šį savaitgalį praleidau "Dorado"* fantastų klubo kūrybinėje stovykloje, į kurią pakliuvau pasiūlius kūrybinio rašymo dirbtuvių vadovei, nes iki šiol tikriausiai nieko nefantastinio ten dar taip ir  neparašiau o_O

Stovykla vyko Kulionyse. Kulionys, tai tokia vieta ~15km nuo Molėtų. Juose yra observatorija, etnokosmologijos muziejus, akmenų sodelis, akmeninis saulės kalendorius (ar kažkas panašaus), poilsinių namelių kompleksas, ežerų, piliakalnis, visokių XVII amžiaus architektūros likučių (pvz.: malūno liekanos) slidinėjimo trąsa, ežiukų ir žalčių, laužaviečių, kavinė, viešbutukas, ir t.t. Prie to ir t.t. galima pridėti devynias galybes istorijų apie visokius Kulionyse nutikusius žmonių nužudymus, nuskendimus, pakorimus ir panašiai. Tipo ten vaiduoklių dar yra, ar kažkas panašaus xD

(va kaip ten gražu. Nuotraukos apačioje matosi šėrykla miško žvėrims, kad jie neeitų prie poilsiautojų ir nekaulytų čipsų.)

Sosnovskio barščių, kurie it tikri trifidai plečiasi palei Vilnius-Utena plentą, ten nėra.

Be pačios stovyklos man buvo labai įdomus šalia buvęs etnokosmologijos muziejis. Aš jį net nusipiešiau:


Iš pradžių mėginau į jį patekti penktadienio vakare, bet nepavyko, nes vyko kažkoks uždaras vakaras. Lauke pamačiau porą rūkančių buvusių dėstytojų, galvojau nueisiu pasisveikinti, bet neišdegė :D vieni į mane žiūrėjo pasimetę ir manęs neprisiminė, o kiti mestelėjo žvilgsnį į mano batus ir ignoravo. Ten matyt buvo labai prašmatnus vakaras**. Nors vakaras buvo uždaras, bet muziejaus darbuotoja vis tiek įsileido ir atsiprašiusi už nepatogus suteikė visą info kaip pas juos patekti.

O patekti galima taip:
a) pasiskambinti is sutari iš anksto.
b) atvažiuoji pas juos paskelbtu laiku, kai muziejus priima be išankstinio susitarimo. Aš tokiu ir atėjau, nes tas "be išankstinio susitarimo" šį šeštadienį buvo nuo 11-os kas 3 valandas iki vėlumos.


(Taip va atrodo muziejus iš arčiau. Jo rūsyje yra ekspozicijų salės. Pakilti į apžvalgos aikštelę galima arba liftu arba laiptais (~9 aukštas), dar yra teleskopas per kurį irgi galima pasidairyti)

Kaip vėliau supratau iš kitų fantastų, jei ten yra bent vienas darbuotojas, tai bet kada įleisti gali pasidairyti nuo apžvalgos aikštelės. Tik esksursijos nepraves (susimokėti irgi reikės, tik ne už eksursiją, kas be ko). Muziejuje leidžiadma fotografuoti be papildomo mokesčio.

(Muziejaus viduje laipteliai dailiai apšviesti. Jų gale yra salė filmų žiūrėjimui.)

Muziejuje pažiūrėjome filmuką apie kosminius mastelius. Filme tolstama nuo žemės iki ištyrinėtos Visatos ribų išlaikant dydžių ir atstumų santykius. Norint apžiūrėti objektus besimalančius apie šviešos šaltinius reikia pakankamai priartėti, kad šviesa jų nebeužstotų :)


Muziejuje davė palaikyti meteoritą ("nukritusią žvaigždę") iš beveik grynos geležies.
Jis svėrė ~1,1kg.

Pavyzdžiui ~99% viso Žemės planetoje randamo aukso irgi yra čia nukritę su meteorais. Tad, jeigu turite ką nors auksinio (ar kito tauriojo metalo), tai sveikinu - kaip koks Konanas rabarbaras, turite daiktą iš žvaigždžių metalo :D Dar smagiau tai, kad kadangi mūsų pačių kūnuose yra pilna gyvybei būtinų elementų, kurie susidaro tik žvaigdžėse (ir dažniausiai jų mirties pasekoje), tai vienoje ausyje esantys atomai gali būti iš kitos žvaigdžės, nei esantys kur nors kojos pirštuose! Na, ko mes ne žvaigdžių vaikai, ar ne? ;)

(rekomendavo nebandydi ragauti)

(Tipinis "Respublikos" skaitytojas.)

Vienas įdomiausių muziejaus eksponatų, tai etnoastromo Jono Vaiškūno tyrinėtas ir įrodytas, kaip lietuviškojo zodiako pavyzdys, kaušas. Tiksliau jo reprodukcija.
Tai - labai svarbus daiktas. Jis įrodo, kad senovėje lietuviai buvo pakankamai moksliškai išprusę, kad naudotųsi dangumi laiko skaičiavimui. Šiandien tokie daiktai, kaip horoskopai į šizotipizmą linkusių naudojami ateičiai spėti ar kažkokioms žmogaus savybėms priskirti. Bet senovėje jie buvo tiesiog dalis kalendoriaus ir padėdavo planuoti buities darbus, bei susikalbėti.
Dar daugiau - kaušas parodo, kad lietuviai neimportavo tokių žinių, o kūrė jas pakankamai nepriklausomai (tam tikri mainai vis tiek vyko, nebuvo gi jie izoliuoti laukiniai).

(O žinote ką reiškia gerti su saiku? Saikas yra šeši gorčiai. Vienas gorčius yra 3 litrai. Tai va.)

Lūžusi ietis – „Žuvys“
Išnara (kailis) – „Avinas“
Raitelis – „Tauras“
Du besikaunantys kariai – „Dvyniai“.
Gaidys žiūrintis į kairę saulę (rytinę)– „Vėžys“.
Gaidys žiūrintis į dešinę saulę (vakarinę) –„Liūtas“.
Gervė – „Mergelė“.
Abi saulės – „Svarstyklės“.
Elnė su elniuku – „Skorpionas“.
Ietininkas – „Šaulys“.
Ožka – „Ožiaragis“.
Žirgas – „Vandenis“.

(Dviejų saulių motyvas yra labai svarbus baltiškoje mitologijoje. Kartais sakoma, kad viena saulė šviečia mums, o kita mirusiesiems (tik nežinia ar ji šviečia čia paraleliai, ar kažkur kitur), kartais, kad viena saulė yra rytinė, kita vakarinė. Bet dažniausiai būna dvi - viena didesnė, kurios spindulėliai užsisuka, o kita mažesnė mažais tiesiais spindulėliais)


(Čia va mano jau minėtas saulės kalendorius. Jis labai įdomiai atrodo iš oro)


(Apžvalgos aikštelė iš vidaus)

(Vėl akmenų ratas)

Muziejaus ekskursiją vedė gidas, kuris, kaip supratau, yra labai suinteresuotas, kad lankytojai įsisamonintų, kad mes visatoje ne vieni xD Jeigu muziejus būtų ne apie etnokosmologiją, o tiesiog apie kosmoso tyrinėjimus ir galimas nežemiškas gyvybės formas, tai jis ten būtų idealiai tikęs. Bet ir dabar tiko labiau, nei kokie 85.98% muziejuose būnančių gidų.

Muziejuje, laukiant ekskursijos, galima pažaisti su viena jų kamera pakabinta lauke. Sėdi šiltai viduje, žiūri į ekraną ir su vairalazde ją sukinėji, priartini, atitolini ir supranti, kad stėbti ką kas nors veikia galima iš laaaaabai toli. Labai toli.

(hehe. UR ANUS Beje, lietuviškai planetos buvo vadinamos "žvėrynėmis" ir turėjo savus pavadinimus (visos iki Urano, nes tik tos matomos plika akimi). Dabar lietuviški nebenaudojami. Užtat mėnesius vis dar vadiname lietuviškai :D (Merkurijus - Vaivora, Venera - Aušrinė/Vakarinė, Marsas - Žiezdrė, Jupiteris - Indraja, Saturnas - Sėlija. Visos planetos, kartu su Žeme, buvo saulės dukterys, o Mėnulis, priklausomai nuo vietovės, brolis/tėvas/ar tiesiog žemės papuošalas/žaislas XD)

Nu ir užtenka apie tą muziejų.

Kadangi stovykla buvo kūrybinė, tai turėjome atlikti užduotį. Joje reikėjo sulipinti atsitiktinai išsitrauktą lietuvišką pasaką su tokiu pat atsitiktiniu japonišku motyvu. Čia artėjančio Lituanicono  (kasmetinis fantastų sauvažiavimas) proga, kuris šiais metais jungiasi su NowJapan'u (kasmetiniu otakų suvažiavimu), ko pasekoje bilietai į šitą chimerą tikriausiai bus biesbožnai brangūs.

Aš išsitraukiau "Vieną kartą japoniškame sode..." + "Katinėlis ir gaidelis". Tos pasakos net nebuvau skaičiusi, tai man teko ją išsigūglinti. Va ką parašiau daugiau iš lempos, nei iš įkvėpimo, bet visai nieko gavosi:

- Kaip įdomu... - numykė Lapė žiūrėdama į naujausią Katino meninę instaliaciją ir gailėdamasi, jog net išgertos keturios šampano taurės nepadėjo atsiskleisti šio šedevro prasmei.
- Ach, matau Jus sužavėjo mano kūrinys, - sumurkė nežinia iš kur prisistatęs pats Katinas.
- Leiskite, aš jums parodysiu jį iš arčiau, - paėmęs Lapę už parankės Katinas ją prisivedė arčiau kūrinio. - pavadinau jį "Japoniškuoju sodu".
Lapė dalykiškai nusišypsojo. Ir ką dabar tam Katinui sakyti?
- Šie akmenys yra tobulumo ir absoliutaus grožio simboliai, - pradėjo porinti Katinas. - O juos supantis smėlis atskleidžia kaip visa tai beprasmiška. Juk viskas ir taip galų gale tik...
Katinas akimirkai nutilo, pasilaižė leteną ir pasiprausęs snukutį tęsė:
- Nereikšminga... O kaip Jūs pati manote, panele Lape?
- Pone Katine, ar dera kūrinio autoriui tatpi savo paties kritiku? Beje, o ką simbolizuoja šis juodas kubas sodo centre? Ar Jūsų kūrinys turi ir religinę potekstę?
- HAHAHA! - išsiviepė Katinas apnuogindamas aštrius baltus dantukus.
- Čia, panale Lape, - Katinas prisilenkė prie Lapės ausies. - Viso kūrinio tikroji prasmė.
- Tikroji prasmė? 

- Tikroji prasme, tikrai taip.
Lapė susidomėjo dar labiau. Apėjo kubą. Apžiūrėjo. Pačiupinėjo. Pastukseno. Net lyžtelėjo ir krimstelėjo kamputį. Galų gale pridėjo ausį.
- Viduje kažkas krebžda! - nustabusi Lapė net atšoko nuo juodojo kubo. - Ar ten... Ar ten prasmė, pone Katine?
- Ne, ten gaidys.
- Na, jau! Žinote, taip tyčiotis, pone Katine! Kur tai matyta?
- Ten tisiog poetas ir dramaturgas Gaidys. Aš ten jį uždariau jo paties prašymu.
- Aaaa, dabar supratau, pone Katine. Taip save įkalinęs ponas Gaidys atskleidžia, kad nepaisant laikinumo ir ribotumo suvaržymų savo pačių ribose mes galime pasiekti tokį tobulumą, kokio tik trokštame!
- Ne.
- NE???
Katinas krutstelėjo nosį.
- Ne, tiesiog Gaidys manęs paprašė jį nuo Jūsų paslėpti. Dėžės nespardykite ir nelieskite smėlio aplinkui.
Ir nuėjo sau, kaip moka tik katinai.

ZE END.

Va dabar dar ir iliustraciją padariau iš internetuose pavogtų nuotraukų:


Už kūrinį galėjau pasirinkti tiek senų Analog'o numerių, kiek norėjosi. Tai paėmiau septynis ar tai aštuonis. Dabar mąstau ar neužsiprenumeravus jo pačiai.

Stovykloje daug žaidėm stalo žaidimų, bet Dixit'as aiškiai buvo visų favoritas. Vartydama korteles pamąsčiau, kad reikia man pačiai nupiešti tų kortelių. Spausdinant baigiamąjį darbą įsitikinau, kad dabar spausdyklos tau gali ką nori atspausdinti, taigi, galėčiau atspausdinti Enorxitą draugams dovanų :D Dar pridėčiau žaidimo lentą, o figūrėles irgi būtų galima su 3D printeriu padaryti ar dar kaip nors mandriau.
Sėsiu planuoti kortelių po blogo šito blogo įrašo rašymo.

Kalbant apie savadarbius žaidimus, tai mane sužavėjo stovykloje buvęs fantastinis aliasas:

(Fantalias!)

Buvau komandoje su žmogumis, kuris savo fantastinės patirties stoką nuostabiai kompensavo kūrybingu ir greitu mąstymu. Nežinote, kas yra Persivalis? O juk tai Persija + valymas! :D

Ir pabaigai dar pareklamuosiu vienoa stovykloje dalyvavusioa dailininkės komiksą.

(Turėjome galimybę apžiūrėti visą komiksą gyvai ir gyvai atrodo dar penkis kartus geriau, nei kompiuterio ekrane)

Tai tiek :)
Jei turite pasiūlymų kortelių siužetams - rašykite į komentarus! :D


* nuorodos nededu, nes, kaip suprantu, šiuo metu konkretaus aktyvaus internetinio puslapio nėra. You'll have to google it out yourselves, guys...
** bent jau santykinai palyginus su iš miško išlindusia stovyklaujančia fantastų kūrybinės stovyklos dalyve :D

2014 m. birželio 18 d., trečiadienis

namba uone

Pabudau šiąnakt vidury nakties su mintimi, kad gi Lietuvoje nemačiau nė vieno didelės apimties ir plačiajai visuomenei išreklamuoto mokslinio tyrimo, kurio tikslas būtų išaiškinti genetinio ir socialinio imprintingo pasekmes pvz.: Sąjūdžio kartai.

Dabar bandau sugalvoti ką aš pavadinau socialiniu imprintingu ir ar taip iš viso korektiška sakyti -__o

Na, bet vistiek, tiesiog stebėtinai esame sau patys neįdomūs.

Vasarėle, tu jau čia

Va, pasigirsiu, baigiau studijas ir gavau tą įrodantį popierių.
Dabar mėginu stoti į rezidentūrą. Kaip tik sėdžiu ir laukiu, kol sistema, per kurią turiu pateikti dokumentus, užskaitys mano kuklią 70 Lt įmoką už tų dokumentų tvarkymą. Bet vis neužskaito.

Tai iš to nekantrumo rašau blogo įrašą.
Baisu eiti į facebook'ą, nes ten dabar pilna dviejų dalykų:
a) nuotraukų iš diplomų įteikimo (nors į jas nėra taip baisu žiūrėti, kaip pernai buvo, nes tada dar pavydas bambą graužė),
b) baisiai nusistebėjusių ir individų, kurie niekaip nesupranta, kaip gi gūglius ir veidaknygė atspėja ką jiem reklamuoti. Atspėja, nes MES NUSPĖJAMI. Ir labai nesunkiai, kad ir kokiais originalais save laikome.. Dabar FB reklamos personalizavimui naudos ir naudotojų naršymo istoriją (funkciją galima išjungti). Aš dar neišjungiau, bet efekto nejaučiu - man reklamuoja visiškai padrikus ir visiškai beprasmius dalykus, kurių ir taip niekam niekada nereikia net už ačiū.

Pastarąją savaitę aš tiek gūglinu apie giluminį gruntavimą ir skirtingų smegenų sričių beta bangų sinchronizaciją, kad nu tikrai sujungus abu dalykus turėtų būti koks nors daiktas, kurio reklamai aš negalėčiau atsispirti. Kokia nors glaistyklė su ergonomine juodai-balta rankenėle ar kas panašaus.


Kas dar...

Mano visų laikų mėgstamiausias žaidimas dabar turi grafinę sąsają. Prieš tai irgi turėjo, bet daugeliui žmonių ji nepatiko, nes ten buvo tik krutančios spalvotos raidelės.
Dabar yra krutantys spalvoti pikseliai, kas žaidimo esmės nekeičia, bet labai smagu, jog žaidimo autorius prie progos pridėjo dar dvi rases, dar dvi profesijas ir šiek tiek naujų daiktų ir priešų/draugų (šitame žaidime gali žaisti už kurią nori pusę - gėrį, blogį arba save).

(štai mano Samsa trečioji, šiek tiek patyrusi gnomė elementalistė, apsikrovusi daiktas ir persivalgiusi bėga nuo raudono drakono, nes nenori jo nužudyti. Veiksmas vyksta ugnies bokšte, bet Samsa, kaip šiek tiek patyrusi elementalistė, sugeba apsisaugoti nuo kepinamos ugnies, skirtingai nei jos daiktai - štai bebėgant sudegė vienas iš devynių jos dar nesuvalgytų keptų driežų, kuriuos Samsa labai mėgsta.)


2014 m. birželio 8 d., sekmadienis

MURRR ir AU

Vakar buvome MURR CAFE, esančioje Vilniuje, Pylimo 38 (čia maždaug ta vieta, kur anksčiau buvo "Rikis". Dabar "Rikis" yra Šv. Stepono 5 pasažo rūsyje. Jame už simbolinį vieno lito mokestį galima pažaisti stalo žaidimų. O už dyką galima pasivaikščioti po tą nuostabų pasažą ir tiesiog difuzijos būdu į save gerti statybų bumo niūriuosius pėdsakus.)

Tai, va, kavinėje buvo labai smagu :D Ten šiuo metu yra 4 katinukai. Nusiperki ką užkąsti irba užgerti, nusiplauni rankas ir sėdi. Katiniukai arba ateina pas tave, arba žiūri į tave. Arba nekreipia dėmesio. Bo katinukai.


(net arbata su katiniukais)


(Lapinas žiūri atvirukus su katinais. Dar ten buvo knygutė skirta patikrinti katės intelektą. Mes atlikom tą testo dalį, kurioje nereikia turėti pačios katės šalia, o tik vertinti tam tikro elgesio pasikartojimą ar buvimą. Tai mūsų katinas Tapkius protiniais gebėjimais nesusipindėjo.)

(Miega)

(O štai ši katė miegojo iš pradžių ant palangės, bet po to persikaraustė miegoti man prie kojos)

Dar ten nusipirkau užrašų knygelę su Padlyzų* katiniuku. Šiaip tai aš tų padlyzų nelabai suprantu - kai kuriuos katinus pagauna tik ta mano sąmonės dalis, kuri greitai gali pasiekti 1997 metus. Kita vertus dauguma pažįstamų, kuriems patinka šitie katinai tai ir gyvena tuose metuose vis dar, nors kai kurie net dar gimę nebuvo.
Lulz, jaučiuosi šitiems katinams per jauna, ir tuo pat esu jau per sena. Turbo hipsteriškas daiktas.
Bet blanknociko kokybė tai gera. Priekaištų nėra.


Nusipiešiau katiniukus, kad atsiminčiau jų vardus:


Kavinės darbuotoja sakė, kad visos katės yra priglaustos. Viso planuoja turėti šešias, nes tiek leido veterinarijos tarnyba.

O aš šią savaitę keverzojau šunis vilkolakius - tapiau dovaną draugo gimtadieniui. Draugui vilkolakiai patinka taip pat, kaip kad man drakonai.


(Taip atrodė pradinė darbo idėja. Bet tada nusipirkau drobę ir ją sukiodama, vis perstydama tai gulsčiai, tai stačiai, supratau, kad šita idėja man nebepatinka)

(Piešiant pieštuku ant drobės labai valgosi pieštukas. Kol nusipiešiau visus kontūrus suzulinau du pigius pieštukus. Užrašas "Muštynės" uždėtas, kad būtų aiškiau, kas čia vyskta. Nors kodėl jį uždėjau tai ir pati gerai nesuprantu xD)


(Versija tik pieštuku)


(Pirmas dažų sluoksnis)


(Baigtas. Realybėje atrodo daug geriau ir daug baisiau tuo pat metu. Kadangi čia dovana, tai su šitu darbu nebus nei atvirukų, nei ko nors panašaus ;p)

Toliau mėginsiu tapyti kitų draugų katiną, kad išmokčiau tapyti kailį. 

* Yra tokia fanų versija, kad čia tiesiog Pusheen klonas. Jei ir klonas, tai nežinau ką čia klonuoti - idėja sena kaip pasaulis xD Bet Pusheen man labiau patinka vien tuom, kad Pusheen yra daug optimistiškesnis ir mažiau pašaipus, nei Padalyzos, ypač kai katiniukai yra situacijose kylančiose iš vienišumo ar skurdo.