2014 m. balandžio 23 d., trečiadienis

Vieną dieną ta mano internatūra gi baigsis...

Prieš kurį laiką jūros pakrantėje radau pliauską.
Išsitraukiau.
Išsidžiovinau.

Kai išdžiuvo ji ėmė kvėpėti mentoliu.
Labai keistas lentgalis.
Akrilu nupiešiau ant jo juokingai susirangiusį drakoną:


Po to dar apipurškiau laku, kad geriau laikytųsi. Tai dabar šitas masterpysas blizgesnis ir glotesnis, nei nuotraukoje. Kažkiek... :)

:l reikia ją parduot.


2014 m. balandžio 21 d., pirmadienis

Velykos baigės, grįžtu į Klaipėdą

Būhūhū :'(

Nuo šiandienos popietės vėl ilgesniam laikui nebeturėsiu neriboto interneto :( Dabar dar sėdžiu Vilniuje, bet tuojau grįšiu į Klaipėdą.

Kai turi ribotą GB skaičių, tai su laiku taip pripranti, kad kai patenki į situaciją, kur gali siųstis kiek tik nori, vis tiek pagauni save galvojant "mmm... turbūt jau pažiūrėjau paveiksliukų už kokius 350 MB" xD

Neribotas internetas yra gėris.

Nors interneto apkarpymas ir nesukelia siaubingai blogų emocijų, bet šiandien ryte skaitinėjau apie būdus, kaip susigyventi su tikrai blogomis emocijomis. Vienas iš įdomesnių pasiūlymų, kuriuos radau, buvo apie tai, kad kai atmintyje iškyla prisiminimas susijęs su patirtomis blogomis emocijomis, tai vietoj bandymo jį visiškai nuslopinti (tai atsiliepia gerai tik trumpalaikėje perspektyvoje, o ilgalaikėje viskas tik pablogėja) ir galvojimo apie tai, kaip tu pats siaubingai jauteisi, geriau mąstyti apie tai koks buvo oras, kas dar ten dalyvavo, už ką tais metais balsavai Eurovizijoje, jei iš viso balsavai, ir panašiai.

Ir tada kažkokiu tai mistiniu būdu turėtų nusitraukti blogio grandinės smegenyse. Žavinga.

Čia paveikslas, kurį aptikau intenetuose, kurio autoriaus nežinau, ir kurį norėčiau pavogti:


Klaipėdoje dar neseniai mano įsigytas dantų siūlas. Galvojau, o nusipirksiu šitą, nematytos firmos. Galvojau, o, 50 m tik 7 Lt, kaip pigu. Galvojau, ai, tie siūlai tikriausiai visi vienodi.
Dabar galvoju, hmmm tikriausiai jį išmesiu.
Bo storas, kaip viela >:l


(Čia ne tas siūlas. Bet norėčiau, kad pas mus būtų tokio skonio, o ne vien mėtinių siūlų xD)

2014 m. balandžio 19 d., šeštadienis

Velykiniai margučiai

Taigi Velykos!

Šiaip tai vis dar neįsivaizduoju kas tos Velykos.

O jūs?


Žinau, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų švenčia visai ne Velykas, o Kristaus prisikėlimo šventę. Jie ją vadina šventomis Velykomis, o ne tiesiog Velykomis. Tos kitos tai pagonių velykos, taigi yra nešventos. Nors pagonis galėtų sakyti priešingai - savo Velykas vadinti šventomis, o krikščioniškas tiesiog. Labai painu. Visada reikia pasitikslinti.

Kaip suprantu ta šventė yra gėrio ir amžino gyvenimo pergalė prieš blogį ir nebūtį. Su margučiais, zuikučiais ir šokoladukais ar gėlytėmis tai nieko bendro neturi. Ne džiaugsmas, o baimės išnykimas esmė ten.

Nors katalikams margučių dažymas nebelaikomas nuodėme tik nuo 1610, Pauliaus V iniciatyva.
Niekaip nesuprantu kaip ta religija veikia. 

Vat ėmė galva ir sugalvojo, kad "nu ok, dažykite tuos kiaušus!"

?...


(Baigėsi margučių dažai. Tiks ir Gramo dažas!)

Beje, Paulius V pagrinde pagarsėjo inkvizicijomis prieš žmones kėlusius klausimą, kad gal žemė sukasi aplink saulę, o ne atvirkščiai. Ai, ir kiaušinius tada dažydavo tik raudonai, nes spalva simbolizavo Kristaus kraują.

Praeitas dvi savaites daug klausinėjau tikinčių kursiokų apie jų religijas. Greitai jau išsiskirsime, tai naudojuosi proga.
Taip jau išėjo, kad didžioji dauguma pakliūdavo save katalikais identifikuojantys asmenys. Iš jų sužinojau, kad:
1) visi eina į Rojų. VISI VISI. 
2) gyvūnai irgi turi sielas.
3) visos religijos yra vienodos, nes visose yra tas pats Dievas. Net jei tiki kosminiais dinozaurais, kurie tau liepia žudyti.

Tą man pasakė žmonės, kurie mane patikino, kad tikrai yra tikintys, o į mano abejonę, kad gal jie ne visai katalikai sureagavo vos į galvą nenuodami. Klausiant kitų katalikų apie tokius katalikus reakcija būdavo "nu jo, yra ir tokių katalikų".

Nu ką aš žinau.
Tai gal ir aš tada katalikė? Manau jie mane tiesiog trolino.

Šiandien pasiskaičiau, kad lietuviškosios "Velykos" yra sietinos su slavų kilmės žodžiu (ne rusų), reiškiančių "didžioji diena", o dauguma pagoniškų papročių yra indoeuropietiškos kilmės ir siekia sekso ir vaisingumo dievų garbinimą (kiškis ir per Velykas aplankanti moteris, kuri vaikams rodosi kaip senė, o suaugusiems kaip jauna gražuolė irgi iš tų laikų).

Kiaušinius pirmiausia irgi dažydavo tik raudonai, tik raudona spalva neva tada simbolizavo aistrą ir karą.

Man atrodo, kad tikriausiai tuo metu raudoni dažnai buvo pigiausi ar labiausiai paplitę...

Kad ir kaip ten bebūtų, šiandien su antra puse dažėm kiaušinius. Velykų laisvadienių proga aplankysime giminaičius tai čia va ir bus mums šventė. O kiaušinius nuvešime prie progos, kaip kokį gardų rankdarbį, nors ir be kiaušinių šventė vistiek būtų.


(~15 kiaušinių nudažėm maistiniais dažais)


(ir dar ~10 svogūnų lukštais)

Beje, bloge įgalinau google reklamas - dabar kiekvieną kartą kai ant jų kas nors paspaudžia man nubyra pora centų. Tai va. Galite paspausti. Įgalindama jas dar aptikau galimybę pasirinkti išjungti dalį reklamų remiantis jų nišomis. Pvz.: galėčiau pasirinkti, kad mano blogas nerodytų reklamų susijusių su juodąja magija, gėjais, vaikiškais vėžimėliais ir panašiai.

Nesulauks. Čia būtų įdomiausios reklamos. Neįsivaizduoju kaip jos turėtų atrodyti. Pamėginau va vieną sumontuoti pati:


Kalbant apie reklamas ir seksą, tai prisiminiau ką tik, kad  praeitą mėnesį vienam žurnale aptikau reklamą, kuri mane labai prajuokino, bet ir nugąsdino. Net nusifotografavau:


(juodai uždengiau vaistą)
Erekcijos disfunckija, tai toks mandras gydytojų terminas apibūdinti didelei grupei įvairių erekcijos sutrikimų. Pati disfunkcija neturi nieko bendro su lytiniu potraukiu ar pasitenkinimu - priešingai ją dažniau nulemia problemos lytiniame gyvenime, negu ji pati tampa problema. Žmonės labai išradingi.

Dėl to tokius vaistus yra gana sunku parduoti (lyginant su kitais vaistais. Bet jei esate sveikas, tai elektroninio spam'o ir žiniasklaidos dėka gali atrodyti priešingai. Dvigubai priešingai - jie gali tiek įteigti, kad kažkuom sergate, tiek, kad tokius vaistus vartoja didelė dalis žmonių XD)

Su hiperplazija viskas aišku. O kaip su disfunkcija? Kaip ją parduoti, jei ji pati savaime didžiajai daliai žmonių nemaišo, o tai, kuriai maišo, priimtinesnis tylus problemos sprendimas ar net neigimas?

Gąsdinti tuom, kas maišo.

Atkreipkite dėmesį į tą nepasitenkinusią moterį kampe.

Nu negi tu nuvilsi savo moterį? (va, ten fone tai kaip arti vienas kito sėdi!)

Negi leisi jai pagalvoti, kad tau nestovi dėl jos, o ne dėl ligos? (koks susirūpinimas alternatyviojo, vaistą negeriančio vyro veide)

Negi turėsi ją patenkinti kitais būdais? (alternatyvusis vyras net susiėmė už rankelių).

Parodžiau reklamą urologams, kurie budėjo gretimai manęs, kai reklamą aptikau, tai jie įžvelgė kitą prasmę - jų nuomone reklama yra skirta tipiškai mūsų krašto moteriai, kuri pati jaučiasi atsakinga už vyrą - jinai jį randa, jinai jį prižiūri, jinai jam liepia daryti tą ar aną, o kai jam nestovi, tai ji jam pastato. Ir jokių čia klausimų. Neklausysi jos, tai tiek jai tavęs ir tereikia. Ji kaklas, kuris kur pasuks, ten galva ir žiūrės.
Jų reklamos interpratacija dar baugesnė, nei maniškė :o

Tai va.

   


2014 m. balandžio 16 d., trečiadienis

Balčytis ne tik į namus pasibels, bet ir facebook'e ras

Šiandien ryte draugas manęs klausia ar aš balsuosiu už Balčytį.
Aš nusistebiu. Žinau, kad draugas žino apie mano socialdemokratiškas politines pažiūras, bet taip pat žinau, kad jis kažkiek orientuojasi LT politiniame gyvenime ir puikiai žino, kad lietuviškieji socialdemokratai iš esmės socialdemokratiško turi tik pavadinimą, ką jau kalbėti apie atstovą už kurį prezidento rinkimuose galėčiau balsuoti neįsigilinusi (o kai gilinuosi į kažką, tai visiems ausis išūžiu, hehe).

Kol mano balso stygos bando sukordinuoti "ke?".
Man draugas parodo va ką:


(apvedžiau raudonai, kad būtų kur žiūrėti. Irutę palikau, nes jos profilyje pilną nuotraukų su socdemais)

Žmogus pasijungė FB pažaisti, o kampe reklamose Justė reklamuoja Balčytį - Balčytis reklamuoja Justę. Kadangi jausmo negaliu išreikšti žodžiais, tai išreikšiu šiuo gif'u, kur vienam šokėjui uždėjau savo galvą, o kitam - Balčyčio:


(O šiaip tai čia šoka Marissa Castelli & Simon Shnapir)

TIKTAI, KAD AŠ BALČYČIO PUSLAPIO NIEKAD NELAIKINAU :D

Susijaudinusi atsidariau savo 160+ laikų pasižiūrėti ar tikrai taip yra. Ir tikrai - jis ten yra. 

Taigi, iškėliau kelias hipotezes (aš tikrai negalėjau palaikinti Balčyčio, bo paranojiškai tikrinu ką laikinu xD):
1) Kažkada kažkokiu tai būdu palaikinau socdemų puslapį ir jie jį perdarė į Balčyčio puslapį. Tada būtų labai apmaudu, nes manau, kad kandidatas į prezidentus neturėtų būti vienintelis ir didžiausias politinės partijos tikslas :<
2) Palaikinau kažką nesisusijusio, o tą puslapį turintis žmogus ar žmonių grupė išreiškė savo meilę Balčyčiui. Nieko nepadarysi, nei pyksi, nei ką.
3) Palaikinau kažką nesusijusio, o Balčyčio rinkimine agitacija užsiimantys žmonės to daikto puslapį nusipirko ir pervadino į Balčyčio puslapį. Kas ne tiek pikta, kiek graudu ir juokinga xD. Žmogus laikina ką nors iš serijos "dirty gay dragons go wild*", o po kelių savaičių OPLIA - o vat ir ne!

Peržiūrėjau ir ištryniau visus laikus** - radau tik dar vieną chameleoną - kažkokį tai grožio saloną išdygusį iš niekur. Dar ~10 dalykų buvo su kitokiais pavadinimais, bet pasinagrinėjus buvo aišku, kad tai tas pats, tik pakeistas pavadinimas ar logotipas.



(Dviratis parodijuoja Balčyčio rinkinimę reklamą.)


* pasileidę gėjai drakonai šėlsta.
** Kažkeliolika liko, nes niekaip nesuprantu kaip juos ištrinti o_O

2014 m. balandžio 14 d., pirmadienis

Galvos masturbuoklis


Šitas daiktas yra blogis.

Jis sukelia baisiai šleikštų jausmą, kuris nueina per visą nugarą ir priverčia nusipurtyti tarsi būtum šlapias šuo. Iki vakar dienos neįsivaizdavau kodėl jis siejamas su orgazmu, nes jo sukeliamas jausmas orgazmo ar jo metu patiriamu kūno pojūčių nei pro kur neprimena.

Iki vakar. Nes vakar sužinojau apie autonominį sensorinį meridianinį atsaką ((?) dar nežinau kaip jis tiksliai lietuviškai ir kodėl iš viso vadinasi būtent taip, kaip vadinasi ir panašiausia, kad čia kažkoks neologizmas*) ir nors tas irgi neprimena orgazmo, bet kai kurių žmonių to atsako mėgimas labiau nei orgazmo, gali lemti, kodėl panašius į jį daiktus įvardija kaip "masturbuoklius".

Kad ir kaip ten bebūtų (o greičiausiai yra, kad ničnieko nesupratote, ką ką tik** parašiau), dabar apie tą atsaką ar šitą galvos masažuoklį nerašysiu. Į blogą. Šiaip tai rašysiu ir bandysiu kur išspausdinti, bo man reikia pinigo :D Gal išspausdins, aš gausiu kelis litus prisidurti. Neišspausdins, tai čia paskelbsiu, niekais jis tikrai nenueis.

Na gerai jau, p l a č i a i nerašysiu. Trumpai kalbant tai tas ASMA (sutrumpinkime jį, kad būtų lengviau) yra jausmas kylantis klausantis tam tikrų garsų - dažniausiai tylaus šnabždėjimo, smėlio šiurenimo, ugnies traškėjimo, jūros ošimo ir panašiai. Jį patiria ne visi, tiksliau mažuma, bet tai mažumai jis toks savaime suprantamas, kad dažnai jie laiko, jog visi kiti irgi tą jaučią. Aš pati to jausmo nepatiriu, tai net nežinau kaip apibūdinti, bet, kaip suprantu, jis yra panašus į malonų virpuliuką kylantį pakaušyje, apjuosiantį galvą it karūną ir švelniai nusileidžiantį palei nugarą. Jausmas, iš pasakojimų, toks pats malonus ar net malonesnis už orgazmą (jį patiriantys gali valandų valandas klausytis jiems patinkančių garsų), bet nėra artimas seksualiniam pasitenkinimui.

Man apie jį klausantis/skaitant jis panašus į kažkokį evoliucinį rudimentą, kai nusiraminęs nuleidi skiauterę/sulygini kailį. Tik skiauterės ar kailio nėra, bet raminantis ir malonus jausmas - išlikęs. O galbūt tai kažkokia sinestezijos, t.y. vieno dirgiklio suvokimo kaip kito, forma? Dabar juo domiuosi greta savo baigiamojo darbo (prie kurio šiandien begėdiškai mažai sedėjau, vargas man) ir jie abu konkuruoja mano dėmesio vagimo klausimu (dar konkuruoja kokis tai siuvinėjamas paukštis ir mano super duper projektas, prie kurio klijavimo jau senokai nebuvau prisėdusi).


(Tokie ir panašūs video, trunkantys net po kelias valandas turi kelišimtines tūkstantines ar net milijonines peržiūras)


Mąstydama apie visokius tą ASMA galinčius sukelti dalykus netgi išsikėliau hipotezę, kad galbūt tai galėtų būti tiesioginis neuronų atsakas į akustinį poveikį. Mes girdime klausos receptoriais vidinėje ausyje, bet galbūt ir kiti mūsų neuronai turi gebėjimą girdėti ir kažkaip tą informaciją apdoroję perduoti savo kaimynams. Čia aišku laaaabai pritempta, bet kodėl gi ne. Aš ką tik pažiūrėjau valandos trukmės video, kaip švelniu balsu kalbanti moteris kamerai daro SPA procedūrą.

(atrodau maždaug taip)

Kalbant apie įdomybes, tai šiandien mano įdomiausia skaityta mokslinė naujiena yra apie kūdikius, kurie neva naktį žadina tėvelius, nes "nori" kaip įmanoma ilgesniam laikui atidėti sekančio vaiko gimimą - taip jie gauna daugiau dėmesio, rūpesčio, maisto ir panašiai. 
Naktį žindyti besikeliančios motinos vėliau pradeda vėl ovuliuoti po gimdymo, taigi, vėliau gali ir vėl pastoti. Neva tai naudinga tiek vaikui pačiam, tiek jo būsimam sibsui - esant mažam laiko tarpui tarp nėštumų išauga naujagimio mirties ir ligų rizika. Evoliucinė situacija, kur palikuonys laimi. O kaip dėl tėvų? Šita idėja artimai siejasi ir su spėlione kiek dabartinis žmonių miego režimas yra sveikas žmogui - "laukiniai" žmonės, kurie gyvena taip, kaip gyveno mūsų protėviai, miega arba du kartus per dieną (vienas miegas yra gilusis, kitas REM (jo metu sapnuojami sapnai su vaizdais)), arba miega kas kelias valandas po neilgą laiko tarpą. Laikantis pozicijos, kad žmogaus įgimtas miego režimas turėtų būti pagal principą "kada noriu, tada ir miegu", išeitų taip, kad "miegok, nes dabar tamsu, tai ką čia nuveiksi" turėjo keistą šalutinį poveikį - vaisingumo padidėjimą xD

(O maždaug taip atrodžiau, kai sužinojau, kad miegas gali koreliuoti su vaisingumu)

Dabar pamečiau šaltinį, bet prieš nepilną mėnesį skaičiau, kad lėtinį stresą patiriančios moterys turi du kartus didesnę tikimybę būti nevaisingos, nevaisingumą apibrėžiant klinikine prasme - negalint pastoti vienerius metus laiko nenaudojant apsaugos priemonių, turint reguliarius (2-3 k/sav) lytinius santykius su vaisingu partneriu, o lėtinį stresą vertinant ne pagal subjektyvų moters įvertinimą, o pagal tam tikrų hormonų kiekio padidėjimą kraujyje/seilėse, kurių konc. išauga lėtinio streso metu. 

Nebaisu?

Va dabar bus baisu:

(Video anglų kalba, bet pagrindinė mintis aiški ir nesuprantant. Via Saulius Krasuckas)

Japoniški ledai supakuoti, kaip papas. Nukerpi spenelio galiuką ir čiulpi ledus. 

Nukerpi.

Galiuką.

Vien žiūrėti skauda.


* Čia toks mandras žodis pavadinti naujadarui.
** Kaip neelegantiškai skamba.
*** O čia mandras žodis vaidmainiavimui.

2014 m. balandžio 13 d., sekmadienis

Išmanusis laikrodis - aš tokio noriu!

Šiandien prie pusryčių žiūrinėjom paštą (sekmadienis, bet reklamas neša ir per jį), ir vieno buitinės technikos tinklo reklaminiame buklete radau, kad jie prekiauja išmaniaisiais laikrodžiais. 

Kas yra be galo šaunu, nors kol kas toks laikrodis, kuris man patinka kainuoja ~1000 LT (tiek perkant Lietuvoje, tiek siunčiantis iš "nu kur nors"). Labai tikiuosi, kad jie su laiku pigs ir vėliau galėsiu tokį turėti, bei spėsiu įsigyti greičiau, nei gamintojai nutrauks jų gamyba, kadangi nuojauta man kužda, kad jie nebus labai paklausi prekė.


(Samsung Gear 2 išmanusis laikrodis*. 299$ internetuose , arba 999LT-1099Lt vietiniuose prekybcentriuose ir štai puikus žaislas su 4 GB atminties, Androidu ir netgi 2 MP kamera šnipinėjimui ;D)

Dabar sėdžiu ir spygauju iš laimės, kad tokie daiktai yra.
Žinote kodėl?

Because it's the future.**


Ar prisimenate visus tuos senus fantastinius animacinius filmus, knygas, komiksus ir panašiai, kuriuose herojai turėdavo kažkokį tai daiktą, ypač pabrėžiantį tai, jog jis yra kitame, kažkokiame geresniame laikmetyje? Dažniausiai tai būdavo komunikacijai skirtas prietaisas, kuris arba atsilenkdavo tarsi kokia pudrinė, arba būdavo segamas ant rankos kaip laikrodis.


(Paveikslėlis iš 1979 metų knygos apie tai, kaip gali atrodyti 21 amžius. Įdomus dalykas tai, kad dažnai tokiose knygose keliamas klausimas kaip būtų galima tokius daiktus prikabinti kiekvienam paprastam žmogui visuotiniam sekimui užtikrinti (ką mes dabar daugiau mažiau ir turim). Klausiama, kas vat galėtų būti tas dalykas, kuriam paprastas eilinis žmogelis neatsispirs, ir dažniausiai padaroma prielaida, kad tai turėtų būti socializacijos, o ne naujienų ar informacijos saugojimo vilionė. O dar įdomiau tai, kaip apie 1985-1990 metus tai dingsta ir tik po kurio laiko vėl pradedama kalbėti apie visuotinį sekimą iš distopinės perspektyvos...)

Tik niekaip negaliu apsispręsti ar išmaniojo laikrodžio norėčiau kuo mažesnio, ar kuo didesnio. Iš vienos pusės mažas laikrodukas yra lengvesnis, mažiau kliūna ir šiaip atrodo labiau futuristiškai.
Iš kitos pusės, būdamas jautrus lietimui, mažas išmanus laikrodis atrodo visiškai nelogiškai, nes nieko ten jame nesumaigysi.


(Kai išeis įperkami išmanieji laikrodžiai nusipirksiu tikriausiai visgi patį didžiausią ir atrodysiu maždaug taip. Tik papai bus mažesni. Ir antkaklio neturėsiu. Ir plaukai bus trumpi. Ir tatuiruotės ant veido nebus. O pirštinių tai norėčiau.)

Hmmm... kalbant apie spėliones kaip galėtų atrodyti ateitis, tai man asmeniškai jose įdomiausia tai, ką jų spėliotojai mato kaip besikeičiantį dalyką, ką ne, ką įžvelgia kaip pažangą, ką ne. Dažniausiai didžioji dalis spėliotojų imasi tik techninių dalykų ir visiškai nejudina socialinių.
Pvz.:


~1900 karikatūra pašiepianti plintančius variklius ir jų taikymą transporte. Karikatūros mintis yra ta, kad kur gi dėsis arkliai, jei vežimus trauks varikliai. Kariaktūra pateikta prie straipsnio, kuris spėlioja, jog tada arkliai taptų beverčiai ir vienintelis dalykas galintis apsaugoti juos nuo išnykimo galėtų būti nebent jų tapimas naminiais gyvūnėliais - taip ir vaizduojama po tūkstančio metų esantys dekoratyviniai naminiai arkliukai. Labai įdomu tai, kad daroma prielaida, kad žmogus yra linkęs išnaikinti bet kurį jam nevertingą gyvūną (tais metais apie jokias ekologijas, gamtos apsaugą ir panašiai dar niekas taip nekalbėjo), bet ir tai, kaip vaizduojamas vairuotojas, bei vežikas, kurio irgi nebereikia, neesant arklių. 


O čia ~1930 straipsnis apie vestuves po šimto metų. Daroma prielaida, kad po šimto metų visi žmonės bus sekami - valdžia bus suinteresuota žinoti kiekvieno sveikatos duomenis, pomėgius, elgesį ir t.t. Ir kas bus su tuo daroma? Spekuliuojama, kad žmonės bus suvedami į poras pagal šiuos duomenis ir net patys bus tam suinteresuoti. Ypač akcentuojama tai, kad tokiu būdu bus užkirsta socialinių sluoksnių maišymuisi!

Čia greičiausiai pasakysite, kad pavyzdžių galima būtų rasti visokiausių. Tai žinoma. Vieniems pavyko atspėti kas bus ateityje geriau, kitiems blogiau. Panašu, kad tiems, kuriems pavyko geriau yra aktualūs ir šiandien, kaip kartą girdėjau "morališkai nepasenę". O tie, kas nusigrybavo - tai niekas jiems per daug dėmesio ir neduoda.


Naujas StarTreko filmas yra geras pavyzdys, kaip paimamas ateities socialiniu spėjimu nepasenęs daiktas, norima jame atnaujinti technininius spėjimus ir... sugadinamas įdedant šiandienos socialinius aspektus, ar dar blogiau - jų atžvilgiu paverčiamas net labiau atsilikęs, nei buvo originalas.

Būna ir taip. 

Mano pasirinkta scena tikriausiai Jums nieko nesako. Joje viena įgulos narė persirenginėja ir paprašo, kapitono nežiūrėti kol jinai tą daro, t.y. gerbti jos privatumą kaip savaime suprantamą dalyką.

Ši scena labai papiktino filmo fanus, ir tik nedidelę dalį iš feministinio taško. Tas kitas pasipiktinimo taškas yra labai sunkus paaiškinti ne fanui, nes tuomet reikia aiškinti viską, apie ką esant ateityje spekuliuoja ir fantazuoja šita frančizė, o ne tik "žmonės kosmose sutinka draugiškų ir nelabai ateivių. Ū. Šviesos atspindys.". Dabar sėdžiu ir galvoju du dalykus:
a) ar šitos scenos jau nebuvau anksčiau į blogą dėjus ir ja piktinusis.
b) kad man pasakyti kodėl aš noriu tokiu laikrodžio taip pat sunku, kaip aprašyti kuom būtent šita scena yra bloga xD

Pabaigai pridėsiu, kad iš medicininės pusės praeito šimtmečio pirmos pusės-viduriu fantazijos apie šitą laikmetį irgi gana "kosminės" - nebus vėžio, nebus peršalimo, nebus bado, nebus senatvės, nevaisingumo ir... reumatinės širdies ydos bus retas dalykas, kraujo krešulius bus galima tirpdyti kraujagyslių viduje, egzistuos kohleariniai implantai, kuriuos galbūt (!) bus galima implantuoti net kūdikiams. 


* Čia ne reklama. Pasirinkau šitą laikrodį kaip tokio laikrodžio pavyzdį, kaip pačio pirmo pasitaikusio. Tokio neturiu, nesu bandžiusi, ir niekaip nesu susijusi su jo gamintojais/platintojais. Visgi, jei kas man tokį duotų mainais už tai, kad apie jį parašyčiau bloge, tai nesupyksiu ;D
** liet. "Nes tai ateitis."


2014 m. balandžio 10 d., ketvirtadienis

Man truputį nusibodo rašyti pavadinimus su skaičiais.

Šiandien su kambariokėm apturėjom labai smagų pokalbį apie .... Harį Poterį! Radau va tokią va lentelę internetuose:


Čia yra dalis Hario Poterio sagos personažų ir jų asmenybės tipai pagal Mayes-Briggs tipus. Mass der Dinge yra tikr šitų tipų ekspertė ir gali pasakyti apie pažįstamą žmogų kokiam tipui jis priklauso, o tada jam belieka, jei turi noro ir laiko, nebent atlikti milijoną visokių testų, kad įsitikintų, ar ji neklydo.

Žavinga. 

Jeigu norite pasinagrinėti save, tai labai nesunku išsigūglinti šitų testų ir daryti kol nusibos, ar kol gausite Jums patinkantį rezultatą. Čia tiesiog santykinis kažkieno sugalvotas žmonių asmenybių skirstymas, kuris yra skirtas daugiau stebėjimo ir nagrinėjimo, o ne skirstymo ir nuosprendžių darymo tikslais. 

Dėl manęs ji turi tam tikrų abejonių - jai aš atrodau arba ENFP arba ENTP. Arba Ronis Vizlis, arba Sirijus Blekas, ar kaip ten juos būtų lietuviškas vertėjas išvertęs xD Kiti mano pažįstami sako, kad aš labiau T, o P tik apsimetu chameleoniniais tikslais.

Pagal ten visokius psichologų išmįslus, tai man į antras puses labiausiai tinka INTJ arba INFJ. Mano antra pusė kaip tik pakliūna į šitą kategoriją, tik T su F žaidžia priešingą vaidmenų žaidimą, nei maniškis.

HAHA :D

Tai tiek. Norėjau pasidžiaugti xD

2014 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis

Kažkuri tai diena Klaipėdoje, tingiu skaičiuoti



(Lietuviškai: "Remiantis mano mokslais, aš neturiu jokio supratimo ką darau.") 

Prieš porą dienų susiskaičiavau kovo mėnesio išlaidas. Išėjo tik kelių litų skirtumas palyginus su užpraeitu mėnesiu. Toliau seksiu ir žiūrėsiu ar čia kažkoks toks išlaidus laikotarpis, ar čia mano pačios išlaidumas.

O štai čia tokia va kreiva vizualizacija kaip pasiskirstė išlaidos: 
Oranžinė spalva - šis mėnuo. y ašyje (tie skaičiukai) tai litai.
Kadangi teko išleisti pinigų medicininėms reikmėms, tai kitą mėnesį bus didelis dantis komunalinėms xD Kol kas ten skola.
Daugiau išėjo maistui, kavinėms, pramogoms. Nes tikrai daugiau pramogavau ;) Praeitą mėnesį nebuvau kavinių išskyrusi atskirai, bet dabar pamąsčiau, kad tai labai racionalu.

Labai nedaug žiurkėnui, nes jis ėda daugiausia tą patį, ką aš valgau, o naujo narvo, kraiko maišo ir panašiai jam pirkti neprisireikė. Manau ilgai neprisireiks, tik šį ar kitą mėnesį reikės nupirkti transportavimo narvelį.

Mąstau galbūt taupymas kažkokiam dideliam pirkiniui mane labiau motyvuotų galvoti kur leidžiu pinigus.
 Pvz.: galėčiau taupyti būsto remontui. Galėčiau apie tai rašyti blogo įrašus irgi :D

Pvz.: galėčiau daryti taip:
1) Sudaryti su antra puse sąrašą ko mes norim iš remonto. Iš pradžių stambų, tada smulkinti. Pvz.: Norim atnaujinti svetainę. Tada išsismulkina - svetainėje reikia nudažyti lubas, pakeisti linoleuną, perklijuoti tapetus, pastatyti naujus baldus, įrengti technikos kampelį. Tada kiekvienas punktas dar smulkėja. Pvz.: Lubos turėtų būti baltos ir neblizgančios. Ar baldai turėtų būti šie - spinta, darbo stalas, du foteliai... ir t.t. Viską gerai apgalvoti ir įsivaizduoti, rasti paveikslėlių, jei labai jau svarbu, kaip kažkas atrodys. Gal net kokį įkvepiantį koliažą pasidaryti ir pasikabinti virš lovos ar prie rašyto plano.

2) Pagal tai ko norim suskaičiuoti kiek viskas kainuos ir primesti dar 10%. Tada realiai įvertinti ar tai mums tai prieinama. Jei ne - susimąstyti iš kur gauti dar pinigo, arba koreguoti norus xD Jokiu būdu nesiskolinti ir nedirbti pagal principą - kai prie to prieisim, tada ir galvosim, kaip padaryti. O tai bus, kad ant super duper ąžuolo parketo stovės plastikinės sodo kėdės :D Nebent tokie norai, tada viskas čiki.

3) Sudaryti darbų kalendorių kada ir iki kada kas būtų daroma ir padaroma. Vėlgi, leisti tam tikras paklaidas ir vertinti racionaliai. Jau pasimokiau, kad samdant darbininkus visada reikia labai aiškiai sutartyje apibrėžti kiek gali užtrukti jų darbas, ir kas yra nenumatytos darbą ilginančios priežastys iš jų, ir iš mano pusės. LABAI AIŠKIAI. Ir kas už ką atsako. O tai po to jausiesi remonto įkaitu.

4) Aiškiai išskirti kur bus ramus kampelis kiekvieno etapo metu. Kad nebūtų taip, kad remontuojama virtuvė, o prie lovos stovi kibiras su glaistu xD

5) Aiškiai susižymėti daiktus, kurie yra nepaprastai svarbūs, kad išgyventų remontą (geriausiai juos kažkur kitur patalpinti jo metu), kurie tokie meh, o kuriuos mesti lauk be gailesčio. Taip pat remonto metu reikia viską kažkaip kažkur padėti, kad nebūtų "aš tik uždengsiu šitą kartotinę dėžę plėvele ir dažysiu sieną prie jos. Kaip tai nudažiau sieną kreivai? Juk atsargiai apėjau dėžutę. Kaip tai dėžutėje buvo svarbūs dokumentai ir jie apsitaškė dažais?".

Gal tada pavyktų ne tik motyvuotis taupymui, bet net tą remontą ir iš viso pasidaryti xD


(Lietuviškai "Mielasis, pakalbėk su juo - jis ką tik sužinojo, kad jis placebo".)