2012 m. rugpjūčio 27 d., pirmadienis

40 min trukmės video apie spalvinimą ir šiek tiek eskizų

:D padariau video, kuriame nufilmavau kaip spalvinu va šitą piešinį:


(piešiniai papsaudus pasididina)

Pats video (~40min trukmės, nekarpytas, pradžioje šiek tiek neryškus, bet vėliau jau viskas gerai :) ):



Ir, prie progos, dar šiek tiek eskizų su tušinuku+flomasteriais ar spalvotais pieštukais :)


(piktas sliekas)


(Identiški dvyniai alchemikai! m... alchemiškumo nelabai matosi XD)


(Driežažmogis šarvuose. Tik be uodegytės. Jo oda oranžinė :3)


(Čia kažkokia tai pušena, ne eskizas :D P_U_Š_E_N_A. Nors kojos ir rankos išėjo labai neblogai)

(Ilgapirštis drakoniukas ant uolos. Man jo galva labai patiko :) )


(ar jis kažko siekia ar tiesiog rąžo vieną ranką?)

Tai tiek va kolkas :)

2012 m. rugpjūčio 26 d., sekmadienis

Naujas augintinis

Nors šios atostogos tebuvo dviejų mėnesių trukmės, bet atrodo tokios ilgos, per jas tiek daug kas nutiko... Kaip visada sumanymų ir planų turiu daugiau, nei laiko. Oh well, it happens.

/../

Per vestuves gavome vieną labai fainą dovaną - "Šeimos medelį". 8D

(Nuotraukos ant jos paspaudus pasididina)


Tapkius guli prie medelio. Per vestuves taip pat gavome ir pinigėlių, kuriuos sudėjome su jau susitaupytais ir išėjo pasikeisti langus namie :) Kitą savaitę kaip tik pradės daryti apdailą. Palangės išejo vos keliais centimetrais platesnės, nei buvusios prieš tai, tačiau katinas jau įvertino ir pradėjo ant palangės gulėti, ko anksčiau niekada nedarydavo. Gal prasidėjo ir tai, kad esant sandaresniems langams mažesnis traukimas, ką gali žinoti.

Pats augalėlis dar labai mažas, bet apžiūrėjau ir iš vienos, ir iš kitos pusės, kol galų gale nusprendžiau, kad čia Crassula ovata - tikrasis storalapis, liaudyje dar esu girdėjus jį vadinant laimės medžiu, pinigų medžiu, šeimos medžiu ir, mano mėgstamiausias, jautamedžiu - dėl jo storų lapelių. Šiaip tai daug medelių turi tokius ir kitokius eponimus.

Šiaip storalapis nėra tikras medis - tai sukulentas. Sukulentiniai augalai auga sausose aplinkose ir moka  susisiurbti daug vandens per trumpą laiką ir po to jį po truputį naudoti kai jiems to reikia. Kaktusai irgi priklauso sukulentams, bet ne visi sukultentai yra kaktusai :) Augalo gimtinė yra Pietų Afrika, bet dėl nesudėtingo auginimo namuose ir labai lengvo dauginimo, žmonės jį išvežiojo po visą Pasaulį ir kai kur jis netgi patapo piktžole.

Tai prisiskaičiau internete apie augalą - augdamas jis šakojasi, dažniausiai naujoms šakelėms išaugant iš jau esančių lapelių "pažastukų". Augalas būna įvairių žalių atspalvių spalvos, bet jei gauna daug saulės šviesos (kaip kad augdamas natūraliose sąlygose), lapeliai įgauna rausvą atspalvį. Nereikia to išsigąsti, nes tai visiškai normalu, bet, jei nepatinka, tereikai išnešti kur ne taip saulėta. Senesnės augalo stiebo dalys po truputį ruduoja ir medėja, tai visiškai normalu, nes padeda augalui išlaikyti savo svorį. Jei augalas labai didelis iš jo šakelių ima augti taip vadinamosios orinės šaknys - augalas natūraliomis sąlygomis pats nuvirstų ant šono ar jį koks gyvūnas/vėjas/liūtis pačiupintų (laimei Tapkius kol kas nečiupina) ir tokios šakelės būti kaip mat pasiruošusios priaguti naujoje vietoje, kur jas nuneštų likimas ;)

Storalapis labai gerai jaučiasi ant palangės, ypač jei gauna daug saulės. Jo nereikia dažnai laistyti - vasarą maždaug kas 20 dienų, žiemą kas 30-50. Labai svarbu, kad tarp dviejų skirtingų laistymų augalo žemė pilnai išdžiūtų. Vasarą augalą galima patręšti, bet atskiedžiant trąšas 2-3 kartus labiau, nei rekomenduoja ant dėžutės (geriausia naudoti sukulentų ar kaktusų trąšas) - storalapis yra vienišas augalas augantis tik su kitais į jį panašiais nereikliais dykūmų gyventojais ant smėlio ir akmenų dykynės T_T ... 

Vasarą medelį galima laikyti ir lauke, nes jiems pakanakmai šilta ir prie +7-10C temperatūros, tačiau žemesnėse gali sušalti. 

Taip pat, nenorint, kad jie vieną dieną tiesiog nuvirstų ir subyrėtų arba kad nenulūžtų, pavasarį galima nuskabyti šonines šakeles - tai sumažins augalo viršutinės dalies svorį ir padidins santykinę šaknų masę :)

Dažniausias storalapių parazitas yra skydamariai (pseudococcus) - atrodo kaip mažyčiai balti vabaliukai. Jei jų nedaug juos galima tiesiog nuvalyti mechaniškai su ausų krapštuku, suvligytu muile ar skiestoje degtinėje, gerai tinka šampūnams katėms/šunims nuo kailio parazitų, bet kadangi reikia labai nedidelio kiekio, tai nusipirkti skystį spec augalų parazitų naikinimui gali būti pigiau :) Jei parazitų daug, tai ir darbo daug daugiau - ir persodinimas, ir dažnas toks "plovimas" ir t.t. ir panš., tad jei neturite kantrybės, geriau tiesiog išgelbėti ir išgydyti vieną šakelę iš kurios auginti naują medelį.


(Tapkius žiūri kaip lyja)

Dažniausiai lapų pokyčiai be raudonumo yra dar du - pirmasis tai ruduojantys lapų galiukai: tai reiškia, kad augalui per šviesu, antras - jie ima raukšlėtis ir geibti - vadinasi per mažai vandens :) Senesni lapeliai pagels ir nukris - tai natūralu, bet juos reikia išrinkti, kad nepūtų ir negadintų augalui gyvenimo (jei augalas augtų laisvėje, tai tuos lapus kaip mat nusineštų dykumos gyventojai :) ). Taip pat augalo lapai yra linkę rinkti dulkes, todėl geriausia yra kas kiek laiko juos atsargiai nuvalyti su drėgna šluoste, bet nenaudoti jokių lapų valymo-blizginimo priedų, kurių gausios parduotuvės. Internete mačiau, kad šalyse, kur šitas augalas auga kaip piktžolė žmonės necicaskina ir juos nuplauna su laistymo žarnomis ar, jei auginamas namuose, su dušo galvutėmis, bet mūsiškiam manau dar laaaaaabai ilgai augti iki tokios tvirtybės ir stiprybės, kad atlaikytų mano tingumą.

Dirvožemis tinka toks, kuris gerai drenuoja vandenį. Taigi - ant vazono dugno akmenukai, o toliau kaktusų žemė arba koks nors kitoks mišinys neužlaikantis vandens. Geriausia tokia žemė, kuri išdžiūvusi lieka puri, o ne džiūna į kokią tai nedegtą plytą, nes taip augalo šaknys uždus :(

Natūraliomis sąlygomis augals žydi, kada jam riesta, nes kai gera jis mieliau auga į dydį ir dauginasi vegetatyviškai šakelėmis. Norint nuskriausti augalą ir priversti jį žydėti reikia iš pradžių ilgesnį laiką nelaistyti o po to suimituoti šalną ir vieną kartą gerai palaistyti (jei augalą auginantis žmogus ir taip ne labai rūpestingai jį laisto, tai augalas gali pražysti bute prasidedant ar baigiantis šildymo sezonui :) ). Kai kurie iš šių augalų pražysta po keliolikos ar keliasdešimties metų augimo, net kai sąlygos tam ir atrodo ne itin tinkančios. Matyt augalo biologinis laikrodis jau nebeapsikenčia - "kiek gi galima laukti!!!!".

(27-metis žydintis tikrasis storolapis :) nuotrauka iš wikipedijos straipsnelio apie šį augalą).

Auginsim su Lapinu ir žiūrėsime ar ir mūsiškis užaugs toks didelis :D Galėtų, tada galėtumume jį puošti per Kalėdas vietoje eglutės! 


(Tapkius palindo patupėti po šlapiu skėčiu. Na, jei jam ten gerai ... Matosi balkono durys, kaip jau minėjau dar be apdailos,  ir kampas dubens, kurį naudoju skiesti klijams savo drakono galvai, kuri jau artėja link dažymo stadijos! :D Sekantis blogo įrašas galbūt bus kaip tik apie tai.)

2012 m. rugpjūčio 15 d., trečiadienis

Kelionė į Latviją

Po vestuvių su antra puse nusprendėme kur nors pakeliauti. Tad patraukėme į Rygą.
Užsirezervuoti autobuso bilietus ir vietą nakvynei nebuvo sunku, o ir pasirinkimas labai didelis (autobuso irgi, nes galima rasti nuo eko bilietų už 36-45Lt (mes tokius ir rinkomės xD), iki liux klasės autobuso. Na, arba net skristi).
Nusprendėme Rygoje praleisti 3 naktis (taigi viso 4 dienas), už nakvynę sumokėjome 50 latų - kambarys buvo dvivietis, bet tualetu ir vonia teko dalintis drauge su kitu kambariu. Vistiek manau, kad išėjo labai nebrangiai :)

1 diena

Iš Vilniaus išvažiavome 7:00, šiek tiek prieš 12-ą jau buvome Rygoje. Pakeliui sustojome Panevėžyje ir teko sustoti pasienyje, kad muitinės šuniukas apuostytų bagažą ir keleivius. Nesunkiai radome kelią iki nakvynės vietos - pėsčiomis iki jos buvo tik 2 km, labai norint buvo galima važiuoti troleibusu, ką porą kartų vėliau ir padarėme (visose Rygos viešojo transporto priemonėse perkant bilietėlį iš vairuotojo jis kainuoja 0,7 lato. Yra elektroninis bilietas, kuris, kas be ko, yra pigesnis. ;))

(paspaudus visi paveiksėliai pasididina)

Kaip jau šiek tiek rašiau apie kambarį, jis labai tiko tik pernakvoti.

(aš guliu ant lovos, nuotrauka daryta jau paskutinę kelionės dieną ;))

Per jo langelį matėsi būtent tai, kaip turbūt atrodo nemaža Rygos dalis ne pagrindinėse turistų lankomose gatvėse :) Anksčiau esu girdėjusi, kad šis miestas ypač griežtai žiūri į netvarkingą aplinką ir už ją skiria dideles baudas su liepimu susitvarkyti, dabar suprantu, kad jeigu to nebūtų visur iš viso būtų koks tai šabakštynas ;D

(man patiko šie šiltnamiai, kuriuos dar kažkas ir augo)

Truputį atsigavę nusprendėme aplankyti Rygos zoosodą (bilietai suaugusiems po 4 latus). Iki jo nuvažiavome tramvajumi (viso >7km įdomaus dardėjimo), pats zoosodas labai didelis ir tikrai įspūdingas, ypač tropinių gyvūnų rūšių namas. Išvaikščiojome visą sodą skersai išilgai.

(tramvajaus maršrutas)

(aš vėpsau į stručio griaučius)

(Lapinas pozuoja prie tingių kapibarų)

(Krabas. Tiesiog man šita nuotrauka labai patiko)

Zoosode ir papietavome. Tik aš nusistvėriau kažkokį tai desertą, kuris, maniau, bus šokoladinis, o pasirodo ten koks tai tautinis latviškas skanėstas - saldi duonos sriuba. Lapinas paėmė kažką normalesnio - kokias tai konservuotas braškes. Į tą duonos sriubą tai visi vaikai labai godžiai spoksojo, kai padėjau ragauti, tai net nusipurčiau ir atidaviau Lapinui (jis irgi nelabai ja susižavėjo), bet aplinkui visi kiti zoologijos sodo lankytojai puolė ragauti saviškių ir niekaip nesuprato, kuom aš ten taip pasibaisėjau xD)

(pietūs)

Kai zoosodas užsidarė nusprendėme nueiti išsimaudyti šalia esančiame Kyšezere - iki jo paėjome labai malonia  alėja. Panašu, kad dauguma Rygos gyventojų čia atvažiuoja pasivažinėti dviračiais ir velamobiliais, bei riedučiais, kurie Rygoje labai populiarūs. Pats ežeras buvo labai švarus, krantas sutvarkytas, dugnas lygus ir be akmenų ar kokių tai evil-draisenų ar ko panašaus kojas-pjaustančio. Tik štai - minusas, kad jis labai seklus. Nė vienam taip ir neužteko kantrybės nueiti pakankamai toli, kad jau galėtumėm plaukioti. Tobulas varlianykas atvesti paturkšti vaikams :D

(Alėja link ežero)

Tuo pačiu tramvajumi parsigavome namo ir buvome jau labai pavargę, todėl nusprendėme pavalgyti netoli stoties esančiame McDonalde... Ėėė.. jo, ne itin šventiška XD Bet buvom jau pavargę ir neturėjom jėgų ieškoti ko nors padoresnio.

2 diena


Išsimiegoję ir papusryčiavę kažkokio tai vietinio tinklo cukrainėje (baisiai skaniomis bandelėmis ir arbata) nusprendėme važiuoti prie JŪROS. Kadangi rytas buvo apsiniaukęs iš pradžių pasirinkome nukakti į vandens pramogų parką. Važiavome mikroautobusiuku (bilietas kažkiek virš lato), kuris stoja prie pat parko, tad jei tingite važiuoti su elektriniu traukiniu, kuris stoja ~1km nuo parko, visai neblogas variantas. Pats parkas 4 valandoms kainavo po 16 latų. Prie parko yra Rimiakas, kuriame galima pigiau, nei parke įsigyti maudymkių ir rankšluoščių, laimė turėjome savus. Buvome įsidėję ir šlepetas, bet panašu, kad šlepetes baseinuose latviai ganėtinai ignoruoja - visos mėtosi prie įėjimo ir viskas.
Pats parkas ganėtinai nuvylė - reklamuojasi kaip didžiausias ar kažkoksiausas Baltijos šalyse, bet to tikrai nepasakysi į jį nuėjęs. Tad, jeigu įtrauksite parką į savo maršrutą tiesiog galvokite apie jį, kaip apie paprastą vandens parką - toks jis ir yra :) Taip pat jame nėra suaugusiųjų ar nude zonos, buvo vos 4 džiakuziai ir tik 4 pirčių kambariai, nėra ledo kambario, hamamo ir panš.

Parke ir papietavome, bet ir su pietumis išbuvome tik 3 valandas. Nėra ten labai daug ką veikti, o įsidienojus pradeda gausėti lankytojų ir prie atrakcionų pradeda darytis eilės. Kaip jau supratote iš kainos - parkas toks prie ekonomiškų ir pūsles tiems atrakcionams tenka tampytis laiptais patiems :D

(nuotrauka ne mano,  iš čia)


Po parko paslampinėjome po Jūrmalą, apžiūrėjome baisiai puošnius namus ir nuėjome prie jūros, nes buvo giedra ir pakankamai šilta. Maudytis nedrįsome, nes vanduo buvo visas apmaurojęs rudadumbliais ir šaaaaaltas x0 Apskritai tai visokių dumblių ten buvo daugiau, nei apstu, tai smagybės jūroje apsiribojo braidžiojimu.

(vieną žoliną va net nufilmavau. Gražiai linguoja).

(o tai giliai įsibridau...)

Į miestą grįžome elektriniu traukiniu (du bilietai kainavo latą ir kažkiek). Iš pradžių nelabai supratau kodėl vietiniai taip smarkiai pabrėžia, kad tas traukinys elektrinis, bet kai mieste teko užuosti vieną ne elektrinį supratau XD

Prieš vakarienę išlindome į senamiestį ir po jį pabimbinėjome. Nuėjome į karo muziejų (įėjimas nemokamas), kuris įsikūręs įspūdingame bokšte. Muziejaus darbuotojos buvo labai liūdnos ir prislėgtos, bet kaip galėtų būti kitaip, kai kasdien reikia žiūrėti į tokio baisaus dalyko daiktus?..

(Lapinas kilnoja vieną liesti leidžiamą eksponatą. Sako blogai laiko, aš tai nieko nesuprantu :D Aš irgi pakilnojau, sunki zaraza.)


(Žaidžiu su vienu vaikiška muziejus atrakcija :D)

Po muziejaus patraukėme kur akys vedė:


(Kažkur netoli Švedų vartų)

(Lapinas prie "Trijų brolių" - seniausių išlikusių gyvenamųjų pastatų ansamblio Rygos mieste.)

Prsisilampinėje nusprendėme kur užsukti atsipūsti - mus iš karto suviliojo kavinukė kurios vitrinose buvo radiotarius iš veltinio su ant juo miegančių katinu (irgi iš veltinio) - tik štai, nuotraukos niekaip nesugebėjau padaryti, nes stiklas buvo taip žiauriai gerai nuvalytas, kad jo blizgumo lygis buvo virš 9000. Prisikišome visokių pyragėlių ir prisigėrėme arbatos. 

(Visa kavinė buvo papuošta visokiais veltinio katinukais ir panašiai).

Prieš miegą dar užkandome maisto iš vietinio prekybos centro :)

3 diena

Trečios dienos ryte buvo aišku, kad kažkur nikstelėjau koją ir timptelėjau kojos pirštų ilgojo tiesiamojo raumens sausgyslę su dalimi jos priklausinių, tad daug dienos planų nuplaukė, nes patapau labai nemobili :D Kaip mandrai parašiau, hehe.

(Tvarstis ant kojytės ir NVNU skrandyje :D Dabar visai kaip tas paukštukas! Latviai vaistus nuo skausmo pakuoja į ryškiaspalves geltonas ir raudonas pakuotes. FUN.)

Papusryčiavome toje pačioje kavinėje su katinais, nes baisiai joje patiko :) O tada patraukėme į Farmacijos muziejų (bilietai po 1 latą), kuris buvo kaip tik ant kampo. Muziejus labai įdomus, ypač jo senų vaistų etikečių kolekcija, panašu, kad Latvijoje vaistai žmones žavėjo labiau nei Lietuvoje, bet didžioji dalis Latvijos visada tilpdavo į Rygą, o kaip uostamiestis jis ir naujovių, bei žinių iš svetur seniau gaudavo daugiau ir greičiau.

(Lapinas prie muziejaus durų)

Tada nuėjome į anatomijos muziejų (bilietai po pusantro lato). Farmacijos muziejuje mumis, kaip lankytojais labai apsidžiaugė - kiek vaikščiojom, per tą laiką niekas daugiau neužsuko, bet anatomijos muziejaus darbuotojos iš viso nustebo, kad mes į jį norime - panašu, kad ten daugiausia užsuka tik mokyklinukų grupės, o pavieniams asmenims ne per labiausiai įdomu. Kai VU MF'e buvau pirmame kurse mums sakė, kad MF'e visada buvo daromi labai geri ir kruopštūs preparatai, tada pagalvojau, kad kas ten gali būti tokio sudėtingo - bet kuo daugiau matau kitų universitetų preparatų suprantu, kad kitur taip necicaskindavo - turi ranką ir meti ją visą konservuoti, neseparuodamas kiekvieno nervuko, kraujagyslės ir sausgylės - netgi su visais medicininiais artefaktais, kurie buvo panaudoti žaizdų ir lūžių tvarkyme. Vis dėl to tai nemenkina eksponatų įdomumo, ypač įspūdinga insktų patologijos kolekcija, 2 tigrų nukąstos rankos, o įspūdingiausia itin plonų kaulų pjūvių ekspozicija - tokio dalyko dar niekur nesu mačiusi, tik niekur neužsirašiau kas tiksliai mokėjo daryti tokius neįtikėtinus preparatus, tai dabar šiek tiek dėl to nesmagu. Reikės nuvažiuoti dar kartą :D hehe

(Eskponatai rūsyje, tikriausiai, kaip ir Vilniuje, čia studentams irgi vyksta anatomijos pratybos :))

Paįvairinimui toliau nukrypome nuo medicininės programos ir aplankėme Rygos Art Nouveau kvartalą (šio stiliaus namų yra ir kitur mieste).

(Ten daug tokių namukų :) )

(Drakoniukas ant vieno iš namukų :D )

Prisispoksojome į vieną už kitą gražesnius namus iki soties, užsukome į restauruotą to gražaus laikotarpio butą (bilietai po 3 latus, plius 1 latas, jei norėsite fotografuoti ar filmuoti :) ). 

(O, integruota čirvinė. Nice)

Viskas ten buvo labai gražu, įskaitant ir laiptinę, kuria irgi pasivaikščiojome. 

(Spiraliniai laiptai).

Virštuniame namo aukšte radome Janio Rozantalio ir Rūdalfo Blaumanio memorialinį butą su dirbtuvėmis (bilietai po latą). Jis ne itin įspūdingas, bet jame labai įdomūs laipteliai, kuriais reikia užlipti į tas dirbtuves ir  apžiūrėti kaip jose išnaudota natūrali dienos šviesa. Yra ir originalių paveikslų, bei eskizų.

(J. Rozantalio paveikslas "Princesė su beždžionelė" 1930 metai. Iš čia)

Po visos šitos prabangos nuėjome į vieną iš šio rajono restoranų ir sušveitėme mandros sriubos su dar mandresniais jautienos kepsniais ir ne tokiais mandrais ledais :D Pasimėgavę prabangą nors trumpai, tęsėme savo kelionę - pasukome link net 4 aukštų medicinos muziejaus! (bilietai po 1,5 lato). Ten tai jau buvo į ką žiūrėti ir į ką spoksoti.

(Geležinis plautis)

(Vladimiro Demikhovo dvigalvis šuo - šis sovietų mokslininkas buvo vienas iš transplantologijos pradininkų. Eskponatas vaizduoja jo eksperimentą kurio metu jis prisiuvo mažesnio šuns priekinę kūno dalį prie didesnio sprando, sujungdamas jų kraujotaką taip, kad didžiojo širdis varinėtų kraują ir mažajam. 1959 metai. Mažasis šunelis graužė didžiajam ausis ir neleido miegoti, tai vėliau buvo pašalintas it didysis gyveno toliau, bet tai buvo vienas pirmųjų žingsnių šiandienos organų transplantacijai. Pabuvus Rygoje susidarė įspūdis, kad latviai yra labai gyvūnus mylinti tauta - nuo zoosodo, iki išskirtinių eksponatų medicinos muziejuje.)

Muziejuje taip pat yra atskira kosmoso medicinos ekspozicija. Ta labai įdomi. Bet šiaip yra visko - nuo dantų raktų iki barokameros.

Pavakarienavome vėl kokioje tai kafeterijoje ir nuėjome miegoti. Kadangi trečią dieną vaikščiojome daug ir painiai, tai net nebandysiu to pavizduoti žemėlapyje, kad netyčia dar kokio Gordijaus mazgo schemos nenupaišyčiau :D

4 diena

Papusryčiavome super ekologiško maisto kavinėje - joje net arbatos nebuvo, reikėjo rinktis tarp visokių kerpių kompotų ir panašiai. Bet virškinimas nesustojo, o cukrus viską visada padaro tokio pat skonio, kaip namie :D hehe Vėl išlindome pavaikčioti po senamiestį:

(4 dienos paslampinėjimas iki autobuso išvažiavimo).

(Rozenu iela - turbūt siauriausia miesto gatvė. O trumpiausia musėt Atgriežu, gal tik kokie 40 žingsnių :D)

Eidami link pilies aplankėme ir Šv. Kristoforo skulptūrą, tikrąją viduramžių skulptūrą susirinko jūreivių muziejus, dabar ten stovi tik replika.

(Lapinas apžiūrinėja sakus ant kojų)

(Jei skulptorius gudrus ir turi tinkamos medienos gali taip sužaisti, kad padarius skulptūrą atrodytų, jog ji verkia krauju... Na, šiuo atveju netyčia išėjo taip, tarsi šventas Kristoforas paskubomis skutosi kojas atšipusiu skustuvu. O gal tyčia? ;D)

Rygos pilyje yra įsikūręs istorijos muziejus. Tiesą sakant jame man labiausiai patiko keramika, ypač visiškai kitokia glazūra, nei tradiciniuose Lietuviškuose dirbiniuose!


(Devyngalvis slibinas. Jame dar yra padarytos skylutės praverti ir tampytis su savimi. Spėju čia žaislas :) ).

Prieš išvažiuojant dar turėjome porą laisvų valandų, tai papietavome ir spėjome užbėgti ir į Saulės muziejų (bilietai po 2,5 lato). Jame buvo ekspozicija apie Saulę, kaip dangaus kūną ir jo svarbą gyvybei Žemėje, bet visa buvo latviškai, tai ne kažin ką supratome. Kita muziejaus dalis buvo didžiulė saulių figūrėlių kolekcija ir ta buvo labai įdomi :D Lapinas juokėsi, kad jeigu rinkčiau drakoniukų statulėles kada nors galėčiau atidaryti drakonų muziejų Lietuvoje. Jei taip daryčiau man būtų bankrots lygioje vietoje XD

Muziejus dar buvo įdomus tuom, kad prieš išeinant reikia nusispalvinti sau saulytę:


(Atrodo kaip koks sausainis)


(Spalvinu)


(Lapino saulytė)


(Mano sauliukas)

Šiek tiek užkandome ir sėdome į autobusą, parvažiavome namo ir miegučio :D Tai tiek tos Latvijos prisižiūrėjome per 4 dienas :)